Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas dėl Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės

1999.04.19

Labas vakaras.
Kreipiuosi į Jus, Lietuvos pilietės ir piliečiai, norėdamas išsakyti savo požiūrį į šiuo metu krašte susidariusią politinę padėtį.
Šią savaitę išvykstu į NATO šalių viršūnių susitikimą Vašingtone, kuriame bus svarstomi pasauliui ir Lietuvai svarbūs klausimai. Prieš išvykdamas jaučiu pareigą atsakyti į Lietuvos žmones jaudinantį vidaus gyvenimo klausimą.
Ilgai tylėjau. Tačiau Šiandien ir Jūs, ir aš matome, kad valstybės vadovo ir vyriausybės vadovo nesutarimai jau trukdo spręsti mūsų valstybei ir visuomenei opias problemas.
Noriu aiškiai pasakyti, kad šių nesutarimų priežastis - ne mano ambicijos ar didesnių, nei numato Konstitucija, Prezidento galių siekimas. Aš neneigiu Seimo patvirtintos Vyriausybės programos, tačiau šiuo metu iš esmės išsiskyrė mano ir Ministro Pirmininko požiūriai į Lietuvą, į jos raidos kelią.
Aš matau laisvą Lietuvą visų pirma kaip demokratinę valstybę, kaip laisvų piliečių bendruomenę. Visada buvau įsitikinęs, kad atkurtoji Lietuvos valstybė turi remtis piliečių ir valdžios tarpusavio pasitikėjimu bei sutarimu.
Tokias savo nuostatas esu plačiau išdėstęs metiniame pranešime, kuriame pasiūliau ir opiausių šalies problemų sprendimo būdus. Tačiau jau spėjau išgirsti Vyriausybės kaltinimą, esą mano išsakytos idėjos gali sukelti šalyje sumaištį.
Aš daugelį metų gyvenau demokratinėje šalyje. Ten dirbdamas, sprendžiau sudėtingas valstybines problemas, konstruktyviai bendradarbiaudamas su įvairiomis valstybinėmis ir privačiomis institucijomis, su įvairių įsitikinimų žmonėmis.
Maniau ir lig šiolei manau, kad ši mano patirtis gali būti vertinga ir Lietuvai. Nuo pirmųjų savo kadencijos dienų siekiau bendro darbo su Seimu ir Vyriausybe. Atnaujintam Ministrų kabinetui suteikiau pasitikėjimo kreditą. Nuoširdžiai ir konstruktyviai dirbau ir galiu toliau dirbti su dauguma valstybės pareigūnų, dauguma mano paskirtų ministrų.
Vis dėlto ėmiau jausti ir kai kurių politikų pastangas ne bendrai dirbti, bet manipuliuoti manimi. Su nerimu stebiu ir Ministro Pirmininko darbo būdą, kai nebenorima girdėti kitų išsakomų argumentų, o politiškai ir ūkiškai abejotinų sprendimų nebeįstengiama paaiškinti.
Mano skirti ministrai praktiškai tapo pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Valstybės tarnautojai pradeda vengti asmeninės atsakomybės. Man tai nėra priimtina.
Man nepriimtina, kad daugelį valstybės problemų Vyriausybė vis dažniau mėgina spręsti tik griežto administravimo būdais - "žiauriomis akcijomis".
Man nepriimtinas Premjero noras kurti ne laisvų piliečių, bet paklusnių pavaldinių visuomenę.
Į šias neigiamas tendencijas esu ne kartą atkreipęs Vyriausybės ir asmeniškai paties Premjero dėmesį. Turėjau vilties jas įveikti, eidamas dialogo keliu. Tačiau šių metų pradžioje padėtis iš esmės pasikeitė.
Man paprašius išsiaiškinti viešumon iškilusius galimos korupcijos ir itin nuostolingo valstybės ūkininkavimo atvejus, Ministras Pirmininkas, užuot atsakęs į iškeltus klausimus, pagrasino atsistatydinti. O vėliau pradėjo atvirą kovą su Prezidento institucija. Šioje kovoje nevengiama valstybės vadovo įžeidinėjimų, pačios valstybės ir jos piliečių žeminimo.
Praėjusią savaitę praktiškai uždraudęs valstybės pareigūnams bendrauti su Respublikos Prezidentu ir piliečiais, šį draudimą paskelbęs iš Seimo tribūnos, Premjeras peržengė demokratinės vyriausybės vadovui leistiną ribą.
Tokie veiksmai grąžina Lietuvą į sovietinės nomenklatūros laikus. Jie tampa pavojingi tolesnei šalies demokratijos ir pilietinės visuomenės raidai.
Ne mažesnę grėsmę jai kelia ir pastarųjų dienų Premjero mėginimai savaip aiškinti Konstituciją, Vyriausybės nutarimais apibrėžti valstybės vadovo kompetenciją, jo teisę gauti reikalingą informaciją.
Noriu aiškiai pasakyti, kad be išlygų atmetu šiuos Prezidento institucijai bandomus primesti apribojimus. Manau, kad taip elgdamasis Ministras Pirmininkas iškelia savo valią virš pagrindinio Lietuvos Respublikos įstatymo.
Keista, kad šiuos Premjero veiksmus lig šiolei abejingai stebi Seimo dauguma.
Lietuvos pilietės ir piliečiai,
Gerbiamosios ir gerbiamieji,
Tapau Jūsų Prezidentu, norėdamas tarnauti Lietuvai ir visų jos žmonių gerovei. Manau, kad tokiai tarnystei Prezidentą įpareigoja ir šalies Konstitucija. Juk Prezidentas yra tiesiogiai visų piliečių renkamas valstybės pareigūnas. Beje, juo tapau ne kaip partijos atstovas, bet kaip žmogus, kuriuo Jūs patikėjote.
Gerai suprantu, kad Jūsų, Lietuvos piliečių, pasitikėjimą galėsiu pateisinti, tik būdamas veiklus, bet ne simbolinis Prezidentas. Buvau ir esu tikras, kad pagrindinės valstybės problemos, Lietuvos žmonių rūpesčiai vienaip ar kitaip priklauso valstybės vadovo kompetencijai.
Kad ir būtų kalbama, jog tokie ar kitokie klausimai nepriklauso Prezidento atsakomybei, aš turiu teisę ir pareigą rūpintis, kad pareigūnai, kurių kompetencijai tie klausimai priskirti, juos sąžiningai ir profesionaliai spręstų.
Tikėjau, kad dabartinio Premjero vadovaujama Vyriausybė yra pajėgi spręsti nelengvas šalies problemas, kad ji gali vesti Lietuvą į pažangesnę ateitį.
Tačiau šiandien matau, kad Ministras Pirmininkas nebesugeba dirbti konstruktyviai, kad nesugeba vadovauti Vyriausybės programos įgyvendinimui.
Esu įsitikinęs, jog toliau didėjanti politinė įtampa yra žalinga valstybei. Dėl jos nukenčia Lietuvos žmonių interesai. Tokia padėtis ilgiau tęstis nebegali.
Tad esu pranešęs Seimo Pirmininkui, Konservatorių partijos lyderiui, kad Premjeru daugiau negaliu pasitikėti.
Mano nuomonė nepasikeitė. Todėl šį vakarą Jums atsakingai pareiškiu: Ministro Pirmininko vadovavimas Vyriausybei man, kaip Respublikos Prezidentui, yra nepriimtinas, aš jo veikla nebepasitikiu.
Pareikšdamas šį politinį nepasitikėjimą Premjeru, šiandien dar nesinaudoju Konstitucijos numatytomis teisinėmis procedūromis. Nes tikiuosi, kad Ministras Pirmininkas ir Seimas gali šią problemą išspręsti patys.
Taip pat noriu aiškiai pasakyti: manau, kad Seimo daugumą sudaranti konservatorių ir krikščionių demokratų koalicija nevengs politinės atsakomybės spręsti naujo Ministro Pirmininko ir Vyriausybės klausimą.
Šiandien esu pasiryžęs dirbti kartu bei dalintis bendra atsakomybe ir su dabartine Seimo dauguma bei nemaža dalimi esamų ministrų. Taigi nepritariu tiems, kurie norėtų pirmalaikių Seimo rinkimų.
Gerbiamieji Lietuvos žmonės,
Šis mano apsisprendimas tikrai nebuvo lengvas. Jį ilgai ir atsakingai svarsčiau. Tokį žingsnį žengiau tik įsitikinęs, kad jis nebeišvengiamas.
Tik suvokęs, kad šis žingsnis būtinas užtikrinant demokratinę mūsų valstybės raidą, ūkinę ir socialinę krašto žmonių gerovę.
Ačiū Jums už dėmesį, supratimą ir paramą.

Prezidento spaudos tarnyba

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.