Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Feliksas Žemulis "V.Adamkaus meilė išliko ta pati: Prezidentui gamtosauga įdomesnė nei didžioji politika", Lietuvos rytas

2000.06.05

Pastaruoju metu pasigirsta gamtosaugininkų balsų, kad tapęs Prezidentu Valdas Adamkus per mažai dėmesio skiria Lietuvos aplinkosaugai. Gamtininkai primena, kaip V.Adamkus, anksčiau dirbdamas Jungtinių Valstijų pareigūnu, garsėjo kaip nesutaikomas gamtos niokotojų priešas, o dabar šis entuziazmas neva išblėsęs.
"Buvau gamtosaugininkas ir širdyje juo likau", - į tokius priekaištus interviu "Lietuvos rytui" atsakė V.Adamkus.
* * *
- Kas lengviau - būti gamtos sergėtoju ar Prezidentu? Jeigu tektų gyvenimą gyventi iš naujo, kuriuo keliu eitumėte - gamtosaugininko ar politiko?
Gamtosaugininko! Nesuabejočiau nė sekundės. Jo misija be galo reikšminga. Be to, šioje srityje matau tyrą nuoširdumą žmonių, kurie atiduoda jėgas apsaugoti gamtai - tam, kas nepakartojama ir svarbiausia. Todėl vėl rinkčiausi tą darbą, kuriam atidaviau 27 metus.
Politika, aišku, irgi įdomu, bet jos su gamtosauga nepalyginsi.
- Kokie, jūsų manymu, didžiausi gamtos ir gamtosaugos praradimai XX amžiuje Lietuvoje ir visame pasaulyje?
Civilizacija, pramonė vystėsi taip sparčiai, kad daug kur gamtos ir jos turtų laiku apginti nesuspėta, prasidėjo neregėtas jos naikinimas, teršimas. Padaryta milžiniškų nuostolių atmosferoje, Žemėje, užterštas vanduo. Blogiausia, kad žmonės ilgai nesuprato tos žalos masto ir pasekmių.
Kai kurie praradimai jau nebepataisomi, nors ir susigriebta.
- Kokias ekologijos problemas pasaulyje ir Lietuvoje laikote aktualiausiomis? Kokią situaciją pasaulio ir mūsų šalies gamtoje prognozuojate, tarkime, dar po šimto metų?
Prognozuoti galima tik tada, kai aiškiai suvoki, kiek toli pasaulis pažengs. Jei taip, kaip antroje šio amžiaus pusėje, - vargu ar kas nors gali numatyti, kas gali atsitikti gamtoje.
Yra daug aktualių aplinkosaugos problemų, bet, nors ir sunku tai pripažinti, mūsų valstybė ekonomiškai dar pernelyg silpna jas išspręsti - negalime tam skirti tiek lėšų, kiek reikėtų.
Bandome gydyti tik pačias skaudžiausias Lietuvos žmonių žaizdas, todėl ekologija atsidūrė nuošalėje.
- Lietuvos gamtosaugos politikos klubas yra išanalizavęs pastaruosiuose Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų programas ir stebėjosi, jog aplinkos apsaugos klausimų jose arba nėra, arba jie aptariami viena kita bendrybe. O kokia jūsų nuomonė apie tai?
Aš visiškai pritariu šiems gamtosaugininkams ir pasakyčiau dar griežčiau: nusikaltimas, kad politinės partijos, eidamos į rinkimus, nutyli aplinkos apsaugą ir visai nebekalba (ypač šiemet) apie įsipareigojimus gamtai. Tai yra labai liūdna.
Iš dalies tas partijas galima suprasti - kasdienės ekonominės problemos atrodo svarbesnės. Tačiau šių partijų lyderiai turėtų aiškiai pasisakyti bent dėl pagrindinių aplinkosaugos principų, kadangi tai be galo svarbi gyvenimo dalis.
Juk buvo laikas, kai gamtosauga Lietuvoje darė įtaką ir politikai. Prisiminkime 1988, 1989 metus, kai prasidėjo šalies atgimimas. Kas kitas, jei ne gamtosauga, uždegė laisvės siekimo idėją? Vėliau gamtosaugos gynimas virto visos valstybės, jos žmonių gynimu.
Šalies politikams reikėtų to nepamiršti ir nenutylėti aplinkosaugos, nors, kaip sakiau, finansinės ir ekonominės sąlygos jos problemoms spręsti dabar ir nepalankios.
- Amerikoje jūsų vadovaujamas Aplinkos apsaugos agentūros Penktasis regionas garsėjo principingumu - visiems piliečiams, net ir įtakingiems pramonininkams, taikė vienodus reikalavimus. Ar įmanoma būtų taip tvarkytis Lietuvoje, ar čia veikia kitokie dėsniai? Antai gamtosaugininkai baiminasi, kad kai kurie verslininkai niokoja šalies gamtą. Vienas pavyzdžių - prancūzų akcinė bendrovė "Vicamedis", be projekto atidariusi medžio anglių gamybos įmonę ir ėmusi teršti orą ne kur nors miške, o Raseiniuose. Šiame mieste kalbama, neva jūs užstojate tuos verslininkus. Ar išties nebūtina reikalauti, kad užsieniečiai skrupulingai laikytųsi Lietuvos įstatymų? Kas svarbiau - verslas ar gamta?
Aš neužtariu nei prancūzų, nei kitų užsieniečių. Prieš įstatymus visi turi būti lygūs.
Šiuo principu 27 metus vadovavausi Jungtinėse Valstijose, kur turėjau tokią galią bausti pažeidėjus, apie kokią Lietuvos gamtosaugininkai galėtų tik svajoti. Pramonininkai mane vertino šitaip: "Adamkus yra kietas, tačiau sąžiningas ir teisingas visiems". Tuo pasakymu didžiuojuosi ir šiandien.
Apie prancūzų darbą per susitikimą su merais šiek tiek pasakojo Raseinių rajono meras, bet aš nedaug apie tai žinau. Jeigu ten pažeisti Lietuvos įstatymai, vietos valdžia ir Aplinkos ministerija turi griežtai reaguoti. Jokio kompromiso čia negali būti.
Priešpriešinti verslą gamtai negalima. Aišku, tokių prieštaravimų pasitaiko, tačiau įstatymais įveikti juos labai lengva.
- Bene reikšmingiausias jūsų indėlis į Amerikos aplinkos apsaugą - teršalų iš Didžiųjų ežerų išvalymas. Ką konkretaus norėtųsi nuveikti Lietuvos gamtos labui?
Viena idėjų, kuriai jau pritariau, - pastatyti žuvų praplaukimo taką Kauno hidroelektrinės užtvankoje. Maniau, kad jis ten yra. Atsimenu, kai statė užtvanką, kartu su lietuvių kolegomis svarstėme, kaip tą taką padaryti. Pasirodo, nepadarė. Būčiau laimingas, jei Kauno ar visos šalies valdžia rastų būdų šį kelią žuvims nutiesti.
Be to, norėčiau, kad mūsų mokyklose būtų dėstomi ekologinės etikos pagrindai.
Nerimą kelia įvairiose Lietuvos vietose sukrauti pesticidai. Šios ekologinės bombos sprogimas gali turėti baisių padarinių - užterštume dirvožemį, gruntinius vandenis. Sutvarkyti tuos chemikalus įmanoma, tačiau kai kurios savivaldybės vis dar neleidžia, tad gali įvykti didelių nelaimių.
- Tačiau tuos nuodus imta vežti į užsienį.
Gerai, kad bent taip jų atsikratome. Jei grąžina juos perdirbti į tas pačias gamyklas, kurios pagamino, tai kas čia blogo?
- Kai kurie oponentai sako, kad ir seni pesticidai yra Lietuvos turtas ir turėtų likti čia.
Tai nesupratimas. Juk išvežame nuodus, kurie gali pakenkti bet kuriam mūsų.
Žinoma, dalį jų galėtume ir patys perdirbti - duotume savo žmonėms darbo ir valiuta liktų Lietuvoje.
- Lietuvos orą teršia seni automobiliai, kurių masišką gabenimą į šalį esate kritikavęs. Atrodo, jau 50 metų turite automobilio vairuotojo pažymėjimą, tačiau galbūt ir jūs, kaip kolegos Skandinavijos valstybių vadovai ar premjeras Andrius Kubilius, bent retkarčiais sėsite ant dviračio?
(Juokiasi) Iš tiesų tai būtų sveika ir man, ir gamtai. Tačiau bijau, kad tai tik svajonė. Nei pasaulyje, nei Lietuvoje sparčiai plintančio automobilizavimo turbūt nebesustabdysime.
Automobilių savininkai taip pat gali padėti gamtai - gerai prižiūrėti variklius, kad jie išmestų mažiau kenksmingų dujų. Be to, Lietuvoje jau mažėja labai senų, keliolikos metų automobilių, kurie teršdavo klaikiai, ir daugėja naujesnių.
- Prisimenu Atgimimo pradžioje vykusius jūsų susitikimus su žmonėmis Vilniaus universitete, Šiaulių inžinierių namuose. Klausydamiesi jūsų susirinkusieji verkė iš džiaugsmo. Atrodo, jog dabar gamta daugeliui jau mažiau rūpi.
Nepritekliai prispaudė Lietuvos žmones ir gamta jiems tapo antraeilė. Jie tik stengiasi palengvinti gyvenimą sau ir savo šeimai, o apie gamtą, nors ji jiems ir miela, sako: pasidžiaugsiu ja, kai geriau gyvensiu.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.