Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Loreta Čėsnienė "V.Adamkus: Valstybę tvarkys nauja karta", Respublika

2000.11.04

Išskirtiniame interviu “Respublikai” prezidentas sakė optimistiškai žvelgiąs į ateitį

Antrus metus iš eilės prezidentui Valdui Adamkui gimtadienis sutapo su vyriausybės formavimo darbais. Prieš metus, atsistatydinus Rolando Pakso vyriausybei, buvo formuojamas Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas. Šiemet gimimo dieną valstybės vadovas dekretu paskyrė paskutinį, tryliktą, naujosios vyriausybės ministrą.
“Tai - normali darbo diena, niekuo nesiskirianti nuo kitų, - vakar sakė 74-ąjį gimtadienį šventęs prezidentas. – Galbūt tik tiek, kad tokią dieną prisimeni: metai bėga nesulaikomai. Bet man tai nedaro neigiamos įtakos. Jaučiuosi kaip ir pernai ar kaip prieš kelerius metus”.
Išskirtiniame interviu “Respublikai” Valdas Adamkus kalbėjo apie viltis, susijusias su naująja vyriausybe, privatizavimo problemas ir darbus, kuriuos dar norėtų atlikti.

- Kaip ir pernai, šis Jūsų gimtadienis taip pat sutapo su vyriausybės formavimu. Kas reikšmingo įvyko per metus?
Praėjusius metus pavadinčiau labai įdomiais. Jie iškėlė daug problemų, privertė nusivilti. Kalbu apie valstybės reikalus. Nesulaukiau kai kurių vilčių išsipildymo. Norėjau, kad kai kurie dalykai sparčiau judėtų į priekį. Bet tai – turbūt iššūkis kitiems metams.
- Kokie valstybės reikalai kėlė didžiausią nerimą?
Pirmiausia – žmonių gerovė, ekonominis gyvenimas. Labiausiai skauda širdį, kai matau tiek daug žmonių, kurie nori ir žino, kaip dirbti, tačiau dėl susidariusių sąlygų negali savęs realizuoti ir skursta. O aš, visa tai matydamas, neturiu galimybių jiems padėti, to tikrai norėčiau. Per tą dešimtį nepriklausomybės metų daug ką padarėme. Milžiniškų klaidų - taip pat.
Reikalais tarptautinėje srityje esu patenkintas. Mūsų laimėjimai, ypač šiomis dienomis, yra pripažinti tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, “Wall Street Journal”, “Financial Times”, “Economist” ir kita tarptautinė spauda pozityviai vertina Lietuvos pastangas.
- Savo kalboje po Seimo rinkimų iškėlėte daug uždavinių būsimajai Vyriausybei. Praėjusią savaitę paskyrėte Ministrų kabinetą, prieš tai susipažinote su daugeliu kandidatų. Ar esate tikras, kad ši komanda galės įvykdyti Jūsų reikalavimus?
Tikiuosi. Valstybės tvarkyti ateina nauji žmonės, nesusiję su įsipareigojimais. Ir jauni žmonės, nes naujojo Ministrų kabineto narių amžiaus vidurkis – 44 metai. Todėl galime net Europoje pasigirti, kad ateina nauja karta. Visada sakiau: reikia naujų žmonių, su naujomis idėjomis ir naujomis pažiūromis. Todėl į priekį žvelgiu optimistiškai. Tikiuosi, naujasis kabinetas nekartos praeities vyriausybių klaidų.
- Kokių darbų pirmiausia laukiate iš naujosios vyriausybės?
Vienas pagrindinių naujosios Vyriausybės uždavinių – biudžeto formavimas ir daug kitų reformų, kurios nurodytos Vyriausybę sudarančių partijų programose. Viliuosi, jog partijos savo įsipareigojimus vykdys. Tikiu, kad reformos nebus stabdomos. Prieš akis – labai daug darbų.
- Visuomenėje jau juokaujama, kad Jums, buvusiam gamtosaugininkui, Aplinkos ministerija – viena strategiškai svarbiausių, todėl galbūt taip ilgai neradote tinkamo kandidato jai vadovauti. Bet kalbant rimtai, ko gero, aplinkosaugos problemos bus vienos svarbiausių narystės Europos Sąjungoje siekiančiai Lietuvai?
Nesakyčiau, kad tai – viena svarbiausių ministerijų. Tačiau taip, tai yra svarbu. Manau, kad būtent šioje srityje, palyginti su kitomis, siekiant vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuva labiausiai atsilikusi. Bet ir visi kiti reikalavimai – ekonominiai, teisėsaugos – yra reikšmingi. Čia pažengta daugiau.
Aplinkosauga svarbi ir mano širdžiai galbūt artimiausia, nes šiai sričiai atidaviau didelę savo gyvenimo dalį. Matau trūkumų ir noriu, kad jų nebūtų.
- Daugelis politologų prognozuoja, jog ši koalicinė Vyriausybė nesulauks kitų Kalėdų, t.y. gyvuos trumpai. Ar, Jūsų nuomone, tokia baimė pagrįsta?
Mane stebina toks išankstinis prognozavimas – politikų, politologų ir visų, kurie šia tema kalba ar rašo. Užuot nuo pirmųjų žingsnių žmonėms, kurie prisiima didelę atsakomybę, palinkėjus sėkmingo, stabilaus darbo, - jau skaičiuojama, kiek mėnesių jie dirbs. Ir iš anksto džiaugiamasi: kas tiksliau atspės, kada ta vyriausybė žlugs. Toks požiūris ne tik stebina, bet ir kelia liūdesį. Negi mes tikrai to siekiame? Ministrų kabinetas dar net nepradėjo dirbti, dar neprisaikdintas, o mes pesimistinėmis nuotaikomis savotiškai linkime jam kuo greičiau subyrėti.
O juk mes pirmą kartą Lietuvoje turime koalicinę Vyriausybę ir turime progą padaryti kažką ypatingą. Be jokios abejonės, sunkumų bus. Vyriausybei reikės būti lanksčiai, nes teks vienyti skirtingų pažiūrų, ideologijų žmones, suderinti skirtingas programas ir priimti palankiausius Lietuvai sprendimus.
- Kaip vertinate stambių verslininkų ir net finansinių grupuočių lyderių siekius užimti svarbius politinius postus naujajame Seime ir Vyriausybėje? Ar nekyla grėsmė, kad bus painiojami jų asmeniniai ir valstybiniai interesai?
Grėsmė gali būti visur. Bet faktas yra vienas: tokios sudėties Seimą išsirinko patys Lietuvos žmonės. Aš šiame Seime norėčiau matyti daugiau teisininkų, nes tai – įstatymų leidimo įstaiga. Deja, naujajame Seime yra tik keli teisininkai. O kalbant apie verslininkus… Gal ir neblogai, kad Seime – apie 50 verslo atstovų. Būtina laikytis įstatymų, reglamentuojančių viešų ir privačių interesų derinimą. Parlamentarai neturi naudotis privilegijomis siekdami asmeninių tikslų.
- Valstybės kontrolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl LISCO pardavimo sutarties anuliavimo. Prieš pasirašant sutartį, Jūs ne kartą reiškėte abejones dėl šio sandorio naudingumo. Kas Jus vertė taip elgtis?
Aš ir šiandien abejoju kai kuriais šio sandorio motyvais. Turbūt buvau pirmasis, iškėlęs tą klausimą viešumon. Nes lankiausi Klaipėdoje, turėjau progos susipažinti su LISCO darbuotojais. Tuo metu man kilo daug klausimų dėl privatizavimo kampanijos. Tas abejones iškėliau, sukvietęs politinių partijų atstovus, Privatizavimo komisijos pirmininką, Vyriausybės atstovus. Tačiau tuo metu į mano pateiktus klausimus niekas negalėjo atsakyti, niekas neišsklaidė abejonių. Ir, deja, tik šiandien tas klausimas rūpi ne tik man, bet ir visuomenei, taip pat Vyriausybei, Valstybės kontrolei, Klaipėdos bendrovėms.
- Ar pritariate siūlymui teismo būdu panaikinti pardavimo sutartį?
Nei pritariu, nei nepritariu. Manau, kad tai – teisinis procesas, kurį turėtų nagrinėti specialistai teisininkai, Valstybės kontrolė, Teisingumo Ministerija, Generalinė Prokuratūra. Ir priimti sprendimą, kuris būtų paskelbtas viešai. Jei ši suatrtis būtų buvusi atvirai, viešai pristatyta, nebūtume atsidūrę tokioje padėtyje.
- Kaip vertinate Valstybės turto fondo ir vadovo veiklą privatizuojant valstybės turtą?
Jokio vertinimo nesiimsiu. Rezultatai iškalbingi.
- Tačiau paskirtojo premjero Rolando Pakso ketinimui keisti valstybės turto fondo vadovą pritarsite?
Manau, kad tai sveikas požiūris. Nes kartais žmonių, per ilgai užsibuvusių ir įsitikinusių savo neklaidingumu, darbas tampa neefektyvus.
- Pagal Konstitucinio Teismo sprendimą reikėtų peržiūrėti ir kitą privatizavimo sandorį – “Mažeikių naftos” pardavimą “Williams”. Kodėl, Jūsų manymu, taip nesiseka privatizuoti valstybės turto?
Turbūt iki šiol pakankamai dėmesio neskiriame šiai sričiai. Jei ir Mažeikių atveju būtume pasitelkę geriausius savo teisininkus, advokatus ir neskubėję, šiandien apie tai net nekalbėtume.
- Ar mes neturime pakankamai gerų specialistų?
Turbūt lengviausia būtų atsakyti, kad mums trūksta patirties. Bet toks pasiteisinimas – neįtikimas. Mes turbūt neįdedame širdies, nėra rūpesčio dėl valstybės reikalų.
- Gali būti, kad Seimas prezidentui grąžins įgaliojimus skirti generalinį prokurorą. Gal jau numatėte kandidatą į šią vietą?
Kandidatų nesvarstome. Bet aš – už tai, kad prezidentas prisiimtų atsakomybę už šio ypač svarbaus posto vadovo parinkimą. Gal taip sumažėtų iki šiol vyraujantis visuomenės netikėjimas, kad ši įstaiga gali dirbti efektyviai.
- Po pirmųjų prezidentavimo metų “Respublikai” prisipažinote, jog kartais būna akimirkų, kai gailitės tapęs valstybės vadovu. Ar tokios mintys dabar aplanko dar dažniau?
Ne. Aš pasikeičiau. Atsirado daugiau užsispyrimo, kad turime persilaužti ir gyventi kitaip.
- Kai kurie visuomenės veikėjai jau pasiskelbė ketiną dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose. Kaip įsivaizduojate savo politinę ateitį Jūs?
Ironiškai paklausiu: negi mane jau nurašote? Prieš akis matau daug darbo, kurį reikia atlikti. Jaučiu atsakomybę Lietuvos žmonėms ir esu pasiryžęs sąžiningai savo darbą tęsti, nesvarstydamas, kas bus po poros metų. O jei yra žmonių, kuriems šiandien svarbiau ne spręsti aktualias problemas, o svajoti apie postus – jų apsisprendimo teisė.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.