Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Vytautas Bruveris, Jūratė Skėrytė “Prezidento tikslus sužlugdė valdininkų abejingumas”, Respublika

2001.11.17

Atidžiai valdančiosios daugumos sprendimus stebintis prezidentas Valdas Adamkus pasigenda Seimo ir Vyriausybės veiksmuose nuoseklumo.

Anot valstybės vadovo, ypač jo trūksta nustatant prioritetus kitų metų biudžete. V.Adamkus tvirtina nepabijosiąs vetuoti pagrindinio metų įstatymo, jeigu jis prieštarausiąs galiojantiems įstatymams ir realioms valstybės galimybėms.

Apie valdančiųjų daugumų, artėjančius prezidento rinkimus ir besibaigiančią kadenciją "Respublikos" žurnalistai kalbėjo su prezidentu Valdu ADAMKUMI.

Pasigedo nuoseklumo

- Į buvusią Naujosios politikos koaliciją dėjote dideles viltis. Ko tikitės ir ko nedrįstate tikėtis iš dabartinės valdančiosios daugumos?

- Iš dabartinės koalicijos pirmiausia norėčiau konstruktyvaus darbo. Aštriausios dabartinės problemos yra skurdas ir nedarbas. Norėčiau, kad į tai būtų nukreiptas visas dabartinės Vyriausybės dėmesys. Be to, būtinos reformos švietimo, mokesčių, sveikatos srityse, apie kurias visų laikų tik kalbama. Jeigu ši Vyriausybė visa tai įvykdys, ji pateisins ne tik mano, bet ir Lietuvos žmonių į jų dedamas viltis.

Galiu pasakyti, ko tikiuosi iš šios daugumos. Kiti dalykai būtų iš nerealių fantazijų srities.

- Prieš kiek laiko gana stipriai sukritikavote valdančiąją daugumą dėl kadrų politikos. Kas dar kelia Jums nerimą jos veiksmuose?

- Dėl kadrų politikos esu sunerimęs ir šiandien. Spauda iškėlė visą eilę pavyzdžių, teisingai kritikuodama viena ar kitą kadrinį pasirinkimą dėl, pavyzdžiui, kandidatų praeities. Tai turi būti ir toliau akylai sekama ir reikalaujama kompetencijos bei sąžiningumo.

Norėčiau, kad šiuo klausimu labai aiškių principų laikytųsi ir Vyriausybė. Žmonių skyrimą į vienas ar kitas pareigas turi lemti kvalifikacija bei nepriekaištinga reputacija, o ne partijos nario bilietas. Esu tvirtai įsitikinęs, jog valstybinės įstaigos neturi tapti partijų padaliniais. Jei šio principo bus laikomasi, visiems gyventi bus šviesiau ir ramiau.

Dar vienas trūkumas - nuoseklumo stoka. Pažvelkime į pastaruosius Vyriausybės ir Seimo veiksmus bei jų santykių peripetijas. Neseniai Seime buvo priimtas įstatymas, leidžiantis degalinėse pardavinėti degtinę. Tačiau tose pačiose degalinėse negalima nusipirkti nei jodo, nei aspirino. Kur čia nuoseklumas?

Vyriausybei apsisprendus dėl pensijų reformos, koalicijos atstovai Seime tam prieštarauja. Tokie dalykai koalicijos viduje kelia nerimą. Valdančioji dauguma juk savo rankose turi visus svertus. Galima pakreipti mūsų gyvenimą pageidaujama ir reikalinga kryptimi, tačiau tai nėra išnaudojama. Šiandien jiems egzistuoja tikrai gera galimybė padaryti tai, apie ką jie kalbėjo būdami opozicijoje.

- Formuojantis dabartinei valdančiajai daugumai daug diskutuota, kurios iš partijų nuostatos dominuoja Vyriausybės programoje. Prabėgus tam tikram laikui, galbūt pastebite, kurios iš politinių jėgų įtaka didesnę Vyriausybės veiksmuose ir realioje politikoje?

- Nesiimu to spręsti. Įtakos pasiskirstymas ir veiksmų koregavimas yra jų pačių vidinio sutarimo arba nesutarimo reikalas. Nenorėčiau kištis į tai, kas diktuoja jų politinius sprendimus.

Keisti prioritetai

- Jau antrą mėnesį valdžios kabinetuose diskutuojama dėl kitų metų biudžeto projektų. Kaip vertinate jo sudarymo principus? Ar dėl jų pavyks susitarti pačiai valdančiajai daugumai?

- Tikiuosi, kad jiems tai pavyks. Biudžeto sudarymo principus lemia priimti įstatymai. Todėl ir kyla abejonių, ar biudžetas sudaromas pagal šios dienos reikalavimus.

Vyriausybė ir Seimas turėtų aiškiai nustatyti, kokie yra prioritetai, kokios sritys labiausiai reikalauja neatidėliotinų finansinių sprendimų. Pirmiausia reikia atsižvelgti į realybę, antra vertus - laikytis įstatymų, kurie nustato biudžeto sudarymo principus.

- Ar Jums neatrodo, kad būtent su prioritetais ir yra kažkas netvarkoje? Mažinamas sveikatos apsaugos, švietimo, teisėtvarkos sistemą biudžetas ir tuo pat metu kuriami grandioziniai, šimtus milijonų kainuosiantys tiltų statybos, gatvių tiesimo planai. Ar toks "subalansavimas", Jūsų manymu, tinkamas?

- Žinoma, apie tai aš turiu savo nuomonę, tačiau negaliu jos diktuoti Vyriausybei arba Seimui. Esu pareiškęs, kad biudžetas turi būti realistinis ir atsižvelgti į gyvenimo keliamus reikalavimus. Dėl to turi apsispręsti Vyriausybė.

Tačiau pastebėjote labai teisingai - pinigai kartais skiriami ne ten, kur labiausiai reikia. Pinigų paskirstymą palengvintų reformos. Šiuo požiūriu šiandien dar gyvename nerealiai. Esame įpratę skolintis, tačiau pasiskolintų pinigų panaudojimas kartais yra nepateisinamas ir sunkiai suprantamas.

- Jeigu Jus pasieks toks biudžeto projektas, koks yra dabar, ar turėsite drąsos nepasirašyti pagrindinio metų įstatymo?

- Taip, jei jis bus nerealus ir matysiu, kad jis prieštarauja valstybės interesams. Savo pareigą įvykdysiu iki galo.

Nesirengiu dangstytis jokiais pasiteisinimais ar ieškoti populiarumo. Kartais kalbama, kad vienam ar kitam mano sprendimui įtakos turi artėjantys rinkimai. Galiu pasakyti nuoširdžiai: tokie argumentai man neegzistuoja. Aš vadovaujuosi savo atsakomybe ir jei matysiu, kad biudžetas prieštarauja valstybės interesams, jo tikrai nepasirašysiu.

Santykiai - korektiški

- Kai kurie socdemų lyderiai jau spėjo viešai paskelbti, kad pradėjote prezidento rinkimų kampaniją ir, atrodo, labiausiai norėtų artėjančių prezidento rinkimų fone matyti Jus ir premjerą. Kaip apibūdintumėte savo ir valdančiosios daugumos bei premjero santykius? Ar kol kas pusiau atviri apsišaudymai negresia rimtesniu santykių atšalimu?

- Šaudymas tikrai nėra mano mėgstama sporto šaka. Manau, mano santykiai su premjeru yra korektiški ir dalykiški. Esu pasiryžęs juos išlaikyti iki galo. O spėliojimai, kad prezidentas vienokius ar kitokius sprendimus, galvodamas apie artėjančius rinkimus, yra rašytojų ar analitikų fantazijos vaisius. Šiuo metu esu atsakingas uż man pavestas pareigas. Tai yra svarbiausias mano tikslas ir aš jo laikysiuosi. Jokios būsimos kampanijos, kandidatavimas ar nekandidatavimas man nedaro įtakos. Ir nedarys iki mano prezidentavimo pabaigos.

Kalbant, kad pagrindiniai prezidento rinkimų kandidatai jau išryškėjo, stipriai klystama. Manau, atsiras tiek kandidatų, tiek norinčių jais būti, kad metų pradžioje tikrai bus įdomu pasižiūrėti. Pagyvensime, pamatysime. Tačiau aš pats tų dalykų nesvarstau.

- Kaip vertinate socialdemokratų planus sujungti prezidento ir savivaldybių rinkimus?

- Svarstyti galima. Tačiau reikia labai rimtai pagalvoti, ar mėginimai prieš kiekvienus rinkimus keisti jų tvarką, tarnauja demokratijai ir jos įtvirtinimui mūsų politinėje sistemoje. Tai partijų atsakomybės prieš rinkėjus ir demokratijos principus klausimas.

Vienyti turi programa

- Dešiniųjų partijų lyderiai dažnai sako, jog vienintelis būdas jiems pasipriešinti didėjančiai kairiojo sparno įtakai yra jungimasis. Jūs esate sakęs, kad demokratijai reikalinga stipri opozicija. Kaip vertinate dešiniojo flango konsolidavimosi perspektyvas?

- Iššūkis dešiniesiems metų kairiosios pusės konsolidacija ir laimėjimai. Tai geras pavyzdys dešiniesiems. Esu už partijų jungimąsi. Manau, kad kuo stipresnės bus partijos - ar kairėje, pozicijoje, ar dešiniojoje opozicijoje, tuo labiau bus pasitarnauta demokratijai. Smulkios, pavienės, penkių ar šešių žmonių partijos Lietuvos politiniame gyvenime neturės jokios reikšmės.

- Kai kurių dešiniųjų partijų lyderiai kartais užsimena, kad vienu iš tinkamiausių kandidatų suvienyti dešiniuosius per prezidento rinkimus esate Jūs. Kiek šios kalbos pagrįstos?

- Aš girdžiu bendras kalbas tiek iš dešinės, tiek iš kairės, tačiau man jų niekas nesakė. O dėl pagrįstumo, nežinau, kuo jie remiasi. Tai yra tik jų apsisprendimas.

Tačiau noriu pakomentuoti patį principą. Man atrodo, kad nereikia ieškoti asmenybių, kaip vienijimosi simbolio. Jungimasis turi vykti programų pagrindu. Rinkėjams turi būti pateikta programa. Jeigu bus vienijamasi tik apie vieną asmenį, kuris yra gražesnis ar jaunesnis - tai nėra sprendimas. Tikiuosi, kad dešinieji šiuo principu nesivadovaus.

- Kada paskelbsite savo sprendimą dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo prezidento rinkimuose ir nuo ko jis priklausys?

- Šiuo metu nematau jokio reikalo pasisakyti vienaip ar kitaip. Manau, kad apsispręsti dar turiu daug laiko. O jų lems bendros politinės padėties įvertinimas.

Neįveikė biurokratų

- Iki Jūsų kadencijos pabaigos liko šiek tiek daugiau, nei metai. Ko nepavyko pasiekti per ketverius metus ir dėl kokių nepadarytų darbų labiausiai jaučiate apmaudą?

- Nepavyko pakelti bendro Lietuvos ekonominio gerbūvio ir pasiekti, kad Lietuvos žmonių pragyvenimo standartai būtų aukštesni. Tai mane skaudina.

Be to, nepavyko sugriauti biurokratinės sistemos. Čia pilna sausų medžio šakų.

Ir, trečia, korupcija. Tai, kad mes nepajėgiame susidoroti su nusikalstamais elementais, yra viso valstybės gyvenimo nelaimė. Ji pakerta ne tik ekonominio gyvenimo šaknis, bet ir valstybės pamatus. Kol nesusitvarkysime su korupcija ir biurokratija, sunkiai kilsime į viršų. Tai didžiausias mano nusivylimas.

- Vis dėlto, dėl kokių priežasčių nepavyko pasiekti minėtų tikslų? Biurokratai buvo per stiprūs?

- Jie yra stiprūs. Per tiek laiko, kiek man dar liko eiti šias pareigas, aš vis viena dėsiu visas pastangas, kad sustiprinčiau teisėsaugą. Jos pertvarkyme yra nemažai padaryta. Tačiau liko nuveikti dar labai daug. Nežinau, ko čia trūksta. Gal drąsos? Gal mūsų gyvenimas yra pernelyg stipriai supančiotas kriminalinių elementų. Net ir sąžiningi pareigūnai bijo pajudėti. Jeigu nesulaužysime korupcijos, ne tik aš, bet ir devyniasdešimt procentų Lietuvos žmonių bus be galo nusivylę.

- Siekiant visų šių tikslų, Jūsų didžiausias sąjungininkas turėjo būti vyriausybės. Galbūt iš jų pusės jautėte kokį nors pasipriešinimą, abejingumą?

- Pastarasis žodis būtų tiksliausias. Kuo šis abejingumas pagrįstas, nežinau.

Mano mėginimai būti aktyviu prezidentu iš dalies pavyko. Tačiau iš tų pačių biurokratų pusės sklinda kaltinimai, kad prezidentas kiša savo nosį, kur nereikia ir viršija konstitucines galias. Tai manęs nesustabdys. Aš turiu savo moralinius įsitikinimus, aiškią valstybės viziją ir tol, kol galėsiu, stengsiuos ją vykdyti.

Kaip sulaužyti abejingumą? Visos mano viltys sudėtos į jaunąją kartą, kuri ateina su visai kita pažiūra į gyvenimą ir naujais principais. Ašja tikiu. Ji padarys tai, ko galbūt nepavyks padaryti man. Kalbėdamas apie jaunąją kartą, turiu galvoje ir ekonominį gyvenimą, ir teisėsaugą, ir politiką.

Gaila, kad šis procesas užsitęsė. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad šio dešimtmečio bėgyje mūsų gyvenime įvyks persilaužimas.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.