Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Lina Pečeliūnienė “Prasmingas darbas o ne tušti pažadai”, Valstiečių laikraštis

2001.12.15

Šiandien mūsų laikraščio svečias Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Apie valstybės kelią, viltis ir nesėkmes su prezidentu kalbasi Lina Pečiūlienė.

- Jūsų rinkimų programa buvo apibendrinta šūkiu “Laisvas žmogus, atvira visuomenė, stipri valstybė”. Kaip sekasi jį įgyvendinti?
Nėra lengva. Toli gražu ne viskas einasi taip, kaip norėtųsi. Vis dėlto, kai žvelgiu atgal į pastaruosius ketverius metus, manau, kad mes, kaip valstybė, sustiprėjome. Demokratija įtvirtinta.
Iš ekonominio taško žiūrint, valstybė nors ir lėtai, bet tvarkosi. Turbūt jau visi pamiršo, kad neseniai mūsų gamyba buvo orientuota vien į Rytus. Šiandien ekonomika subalansuota ir Rytų, ir Vakarų kryptimi. Žvelgdami į visą 11 metų nueitą valstybės kelią, matome nemažai postūmių gera linkme.
- O kas nesisekė?
Mūsų ūkis, kartu ir mūsų žmonių gerovė kyla per lėtai. Net į valdžią atėję socialdemokratai kol kas neranda priemonių skurdui ir nedarbui sumažinti.
Mes ir šiandien sunkiai kaunamės su korupcija, su biurokratizmu.problema yra ir ta, kad turime ir įstatymų, nepadedančių tai kovai. Mūsų įstatymai dar nepakankamai gerai apibrėžia pareigūnų atsakomybę, jų spragos skatina biurokratizmą. Turiu galvoje ir Valstybės tarnybos įstatymą. Jis painus ir tikrai nesudaro sąlygų šiuolaikinei, efektyviai valstybės tarnybai susiformuoti. Kita vertus, kovoje su biurokratizmu ir pati visuomenė turi talkinti – čia ne vieno žmogaus ir ne vieno įstatymo problema.
- Kokios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos Jums atrodo ydingos?
Turiu galvoje atsakomybės klausimą. Įstatymas neturi tarnauti kokiai nors grupei ar partijai. Jis turi tarnauti visuomenei.
- Visuomenės apklausa rodo, kad žmonės labai smerkia valdininkų korupciją, duoda kyšius ir teigia, kad, būdami valdžioje, juos imtų. Jeigu tokia nuostata, ar kova su korupcija ne tokia pati, kaip su vėjo malūnais? Gal reikėtų pirmiausia auklėti visuomenę?
Visuomenę daug kas bandė auklėti ir turbūt niekas neišauklėjo. Šaknys yra gilesnės – žmonių gyvenimo principai. Valstybės institucijos – nei STT, nei prokuratūra – negali pakeisti žmonių mąstymo ir moralės principų. Jei žmogus ir visuomenė nejaus būtinybės įsipareigoti kilnesniems principams, tai kyšiai, korupcija, biurokratija nebus išnaikinta. Kita vertus, įstatymai ir Vyriausybės nutarimai neturėtų, kaip dar atsitinka šiandien, sudaryti landų korupcijai, valdininkų savivalei.
- Norėtųsi, kad šiame kontekste Jūs įvertintumėte ir naujausią skandalą, kai reikalaujant kyšio buvo šantažuojama Prancūzijos kompanija “Dalkia”.
Atrodo, tai tipiškas dviveidiškumo pavyzdys: tie patys asmenys, kurie kalba apie aukštus idealus, valstybės įsipareigojimus, gyvena pagal kitus principus. Nesiimu spręsti, ar šiuo atveju nusikaltimas padarytas, – tai nuspręs teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai. Tačiau principingai sakau, kad tokie dalykai ypač aukštuose valdžios sluoksniuose – Parlamento lygio – yra nepateisinami.
- Prezidentas tiesiogiai atsakingas už valstybės teisinę sistemą – skiria svarbiausius tos sistemos pareigūnus. Bet kartais Jums žiniasklaida prikiša, kam kišatės į nepriklausomų teismų darbą, o kartais ir pati reikalauja įsikišti. Kaip suderinti teismų nepriklausomumą ir atsakomybę už jų darbą?
Prezidentas ne vienvaldiškai skiria teisėjus. Tam yra teisėjų taryba. Ji parenka kvalifikuotus žmones ir rekomenduoja Prezidentui. Aukščiausius teisėsaugos pareigūnus Prezidentas skiria kartu sus Seimu ir Vyriausybe. Tokia skyrimo tvarka turi užtikrinti mūsų teisėsaugos savarankiškumą. Ji turi paklūsti ne politikams, bet įstatymui. Tai labai svarbu, jei norime, kad teisingumo Lietuvoje būtų daugiau.
Žinoma, visuomenė šiandien turi pagrindo nepasitikėti, nes teisėjai dar daro klaidų. Tai pakerta visuomenės požiūrį į esamą sistemą. Tačiau yra principai, kurių jokių būdu negalima pažeisti. Teisėsaugos pareigūnai turi neperžengti įstatymu jiems leidžiamų ribų. Teisėsauga neturi jokio įstatyminio pagrindo grasinti už kritiką. Visuomenė turi teisę vertinti teisėsaugos darbą. Politikų pareiga – tobulinti įstatymus, kad teismai, prokuratūra ir policija dirbtų geriau. Tą ir stengiuosi daryti.
- Konservatoriai sako, kad ateinantieji 2002 metai – vienintelio prioriteto – NATO – metai. Visus kitus reikalus reikėtų aidėti į šalį. Kairieji nesutinka, kad visas valstybės darbas kitąmet būtų nukreiptas tik Lietuvos narystei NATO. Kokia Jūsų nuomonė?
Užsienio politikos prioritetai nesikeičia. Mes aiškiai esame pasisakę už pagrindinius tikslus – tapti Europos Sąjungos ir NATO nariais. Ta kryptimi yra dirbama jau 9 metus, tam yra skiriami dideli valstybės pinigai. Kiti metai yra lemtingi. Mes negalime patys savęs sunaikinti, padarę bet kokių klaidų.
Rezultatai, kurių pasiekėme šiame kelyje, yra tikrai geri. Europos valstybių vadovai su nuostaba vertina tuos pasiekimus. Aš esu tvirtai nusistatęs: šiais strateginiais klausimais ir Vyriausybė, ir Seimas turės iki galo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
- Kaip vertinate dešiniųjų nuogąstavimus, kad “Mažeikių naftos” nesėkmės dabar išnaudojamos kaip propaganda prieš NATO? Ir kaip vertinate Vyriausybės konfliktą su “Williams”?
Klausimas nėra toks jau paprastas. Nemanau, kad čia viena ar kita pusė turėtų kaip nors spekuliuoti “Mažeikių naftos” korta. Šiuo metu Vyriausybė turi aiškų konfliktą su “Mažeikių nafta”, ypač dėl atsiskaitymų. Kiekvienas Lietuvos žmogus tai mato. Manau, Vyriausybei reikėtų aktyviau aiškintis su “Mažeikių nafta” tas priežastis, dėl kurių konfliktuojama. Tačiau kelti klausimą dėl santykių nutraukimo, man atrodo, tikrai nėra pagrindo. Lietuvos interesai verčia naftos pramonę išlaikyti. Turime padaryti viską, kad ji pelningai dirbtų. O nesitarimus su “Williamsu” panaudoti partiniams tikslams būtų nesąžininga. Tai prieštarautų Lietuvos valstybės interesams.
- Ar neišmuš Lietuvos iš kelio į ES ginčai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo?
Nemanau, kad turėtų išmušti. Mes turime šioje srityje labai įtemptai dirbti. Mano susitikimuose Briuselyje buvo pripažinta, kad iki šio laiko nei Lietuvos Vyriausybė, nei Briuselis dar neturi pakankamai išsamios analizės apie Ignalinos atominės elektrinės efektyvumą, jos uždarymo aplinkybes. Neturime aiškių duomenų, kiek Ignalinos jėgainė ekonomiškai mums naudinga. Yra nuomonių, kad mes užsieniui parduodame elektros energiją dar ir primokėdami savo gyventojų sąskaita. Galų gale reikia susėsti ekspertams ir argumentų kalba takyti į tuos klausimus visuomenei.Tik argumentais remdamiesi galėsime padaryti galutinį sprendimą. Kol kas mes tiksliai nežinom, apie ką kalbame ir kodėl kalbame. Laikas į Ignalinos jėgainę realiai pažvelgti, nesivadovaujant tik jausmais.
- Jūs labiausiai galbūt esate susipykęs su žemdirbiais. Jų suvažiavimas nušvilpė Jūsų kalbą. Bet, parvažiavęs iš Airijos, vis tiek sakėte, kad reikės ir mūsų kaimui tokios pat, kaip ten skausmingos reformos. Kaip įtikinti kaimo žmones, kad reforma – ne gyvenimo griūtis?
Pirmiausia nemanau, kad susipykau su žemdirbiais. Aš tik nepataikaudamas pasakiau teisybę. Aišku, iššaukiau dalies žemdirbių nepasitenkinimą. Tačiau gyvenimas mums nuolat rodo, kad tuščiais pažadais toli nenuvažiuosi. Ir tai akivaizdu, žvelgiant į šiandieninę mūsų žemdirbių padėtį. Išgavę kai kurių mūsų politikų nerealius pažadus, jie vis tiek savo gyvenimo nepasilengvino. Tai, beje, savotiška pamoka ir politikams, kurie švaistosi tuščiais pažadais, ir turbūt patiems žemdirbiams. Turime realiai žvelgti į gyvenimą ir sutikti, kad tokia žemės ūkio padėtis, kokia šiuo metu egzistuoja, turi keistis.
Taigi per tą laiką, kol tapsime ES nariais, nuspręskime, kur mes galime panaudoti savo sugebėjimus. Juk iš ES jau ateina nemaži pinigai, kuriuos reikia panaudoti pertvarkai – produkcijos savikainai mažinti, palengvinti kelius eksportui. Jeigu kai kurios žemės ūkio sritys yra neproduktyvios, nenaudingos, kaip skaudu bebūtų, reikia jų atsisakyti. Ir padarykim tuos sprendimus iš karto, savęs neapgaudinėdami. Skaudės! Nėra jokios abejonės. Bet paskui pamatysime naudą, ir Lietuvos ūkininkas atsistos ant savo kojų. Mano svajonė – matyti stiprų, raudonais stogais šviečiantį Lietuvos kaimą. Ir su dideliu skausmu stebiu jį dabar dar apšepusį, skurstantį. Bet niekada aš tuščiais pažadais neguosiu ir nepataikausiu.
- Premjeras A. Brazauskas liepė Seimui spausti jo Vyriausybę. Ir po tokio spaudimo jis po nakties ir kažkur iškasa milijonus. Kaip vertinate tokį biudžeto formavimo principą.
Trumpai sakant biudžetas suformuotas “įdomiai”. Su tomis staigmenomis, kurias paminėjote. Didelio entuziazmo tas nekelia. Norėtųsi, kad į biudžetą būtų žiūrima rimčiau ir jis skirstomas racionaliau, atsižvelgiant į prioritetines sritis. O dabar biudžetas net kertasi su egzistuojančiais įstatymais. Pasiteisinimas, kad įstatymų nebuvo laikomasi visą dešimtmetį, – ne pasiteisinimas. Vienąkart turime susitvarkyti namuose ir, atsižvelgdami į gyvenimo keliamus reikalavimus, atitinkamai paskirstyti savo lėšas. Tam reikia stiprios politinės valios. Dabar girdime nepatenkintų balsų dėl nepriteklių žemės ūkiui, švietimui, sveikatos apsaugai. Tačiau, be abejo, yra sričių, kur lėšos skirstomos neracionaliai – išmetami pinigai, žinant, kad rezultatai bus nekokie. Biudžeto formavimo principai turi būti pertvarkyti, atsižvelgiant į pagrindinius mūsų visuomenės raidos tikslus.
- Kartais juokaujama, kad Prezidentas visąlaik tik “pareiškia susirūpinimą”, nieko realiai negalėdamas pakeisti ir pareikalauti iš valstybės tarnautojų atsakomybės. Ar Jūsų neužplūsta neviltis?
Nereikia manyti, kad Prezidentas pats vienas gali viską pakeisti. Kad gyventume teisingiau, geriau ir gražiau, reikalingas bendras visuomenės darbas, visų valstybės institucijų parama. Metiniuose pranešimuose aš iškeliu negeroves, kurias matau. Siūlau ir būdus, kaip jas įveikti. Gaila, kad ne visada į tuos siūlymus buvo atkreiptas reikiamas dėmesys. Bet aš nenuleidžiu rankų. Daug ir teigiamų dalykų padaryta. Būtų, žinoma, geriau, kad ir Seimas, ir Vyriausybė į mano iniciatyvas labiau atsižvelgtų. O tarnautojų atsakomybės reikalavau ir reikalausiu.
- Ar nematote populistų radikalų iškilimo pavojaus, jei žmonės, nusivylę dešiniųjų valdžia, dabar nusivils ir neįvykdytais kairiųjų pažadais?
Bet koks nusivylimas nepadeda. Ne tik valstybei, bei ir žmogui. Taip, klaidų buvo, turbūt jų neišvengsime ir ateityje. Kaip jau minėjau, kai kurie politikų pažadai buvo nerealūs. Gal Lietuvos žmonės jau pradės skirti pagrįstus politikų įsipareigojimus nuo tuščio populizmo. Bet turime matyti ir gerus gyvenimo postūmius. Ekonomikos rodikliai pamažu kyla, eksportas didėja, infliacijos nėra. Pamažu atsiras daugiau darbo. Gausime investicijų iš užsienio. O svarbiausia – panaudosime jaunosios kartos išsilavinimą, naują požiūrį į gyvenimą. Naujos technologijos irgi daro didelę pažangą. Ir tai teikia vilčių. Kad ir kaip bebūtų sunku, gyvenimas pajudės į priekį. Bet ir dabar Lietuvos žmogus nenuleido rankų ir nuoširdžiai dirba, pakeldamas visus sunkumus. Taisykim, ką reikia taisyti, ir jokiu būdu nepulkim į pesimizmą.
- Ar reikia dešiniosioms partijoms susivienyti ir iškelti vieną kandidatą Prezidento rinkimuose? Ar padėsite vienytis?
Kuo valstybėje daugiau konsolidacijos, tuo geriau. Ir ne vien asmenybėmis reikia pasikliauti. Geriau, kai atsiranda programų darna. Vien asmenybės iškėlimas kartais baigiasi tragiškai.
Dešiniųjų vienijimasis yra būtinybė. Kairiųjų susivienijimas davė rezultatų. Jeigu dešinieji neras bendros kalbos ir nesusitars dėl programinių nuostatų, tai būsimųjų rinkimų rezultatai jau šiandien aiškūs.
- Metai baigiasi. Ką Jūs palinkėtumėte “Valstiečių laikraščiui” ir jo skaitytojams, sutinkant Naujuosius?
Tęskite toliau tą darbą, kurį dirbate! Kokiais kriterijais bevertintume, “Valstiečių laikraštis” turi didelę įtaką visos valstybės požiūriu. Tai sakau nepataikaudamas.
Pastebėjau, per pastaruosius metus laikraštis tapo aktualesnis. Jūs ne tik rūpinatės valstiečių reikalais, bet reaguojate ir į visas politinio gyvenimo aktualijas, suteikiate žmonėms ir vilties, rodote gražių pavyzdžių, rūpinatės kultūra. Linkiu ir toliau išlaikyti tą pačią kryptį. O Jūsų skaitytojams – daugiau vilties, daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.