Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

"Žmoniškumas turi būti ginamas nuolat", Dienovidis

2002.03.01

DIENOVIDIS: Praėjusiame dešimtmetyje grupės iniciatyvių žmonių, suinteresuotų globalėjančio pasaulio moralės standartų tobulinimu, buvo parengtos dvi deklaracijos: “Visuotinė žmogaus pareigų deklaracija”, kurią pasirašė žymūs pasaulio valstybių buvusieji vadovai – prezidentai ir premjerai, ir “Pasaulio religijų parlamento deklaracija”, kuri apsvarstyta ir patvirtinta įvairių pasaulio religijų atstovų parašais. Šiedu dokumentai – ne teisiniai, o labiau moraliniai, - kalba apie pasaulinę etiką ir pasaulinę atsakomybę. Kaip Lietuvos Prezidentas ir kiti valstybės vadovai galėtų atsiliepti į šių deklaracijų kvietimą vienytis po pasaulinės etikos vėliava vardan taikos ?

V. ADAMKUS: Tai iš tiesų svarbūs pasaulio bendruomenės dokumentai. Juose nusakyti šiandieninės moralės pagrindai. Manau, kad jie gali suteikti stiprybės mūsų visuomenei, kuriančiai demokratiją. Per pastarąjį dešimtmetį mums teko išties nelengvi uždaviniai – atkurti valstybę ir sugrįžti į Vakarų demokratinių šalių bendruomenę. Lietuvos valstybės atkūrimas buvo šventė, džiuginusi visus. Pastangos įsijungti Vakarų demokratijos pasaulį neretai yra lydimos nusivylimo. Manau, kad šiandien darosi ypatingai aktualus mūsų visuomenės vertybinių pagrindų, mūsų visuomenės moralinės savivokos, jos tapatybės klausimas. Negalime jo nutylėti. Turime jį kelti, įvardyti ir ieškoti bendrų atsakymų. O ieškodami atsakymų privalome atsigręžti į vakarietišką savo kultūros tradiciją, įveikti savo egoizmą, savo uždarumą. Turime prisiimti savo atsakomybės dalį už bendrų žmonijos moralinių vertybių gynimą, įtvirtinimą. Tai ir būtų mūsų atsakymas į minimų deklaracijų kvietimą vienytis po pasaulinės etikos vėliava.


DIENOVIDIS: Abi minėtas deklaracijas jungia du moraliniai imperatyvai: su visais žmonėmis turi būti elgiamasi humaniškai ir vadinamoji Aukso taisyklė – nedaryk kitam to, ko nenori, kad kiti tau darytų. Ar šie ilgaamžiai pasauliniai moralės standartai, Jūsų nuomone, gali rasti sau palankią dirvą Lietuvoje?

V. ADAMKUS: Jie turi rasti dirvą Lietuvoje, jei norime išgyventi kaip tauta, kaip piliečių visuomenė. Tik ištikimybė joms kuria moraliai sveiką visuomenę, normalias sąlygas gyventi ir dirbti kiekvienam iš mūsų. O kartu tai – ir visuomenės brandos įrodymas. Man didelį rūpestį kelia ypatingai dideli dabartinės lietuvių visuomenės moraliniai kontrastai. Greta taurių, kilnių poelgių labai daug žiaurumo, cinizmo, moralinio abejingumo. Būtent moralinis abejingumas, nejautrumas kelia rimtą pavojų mūsų visuomenės ateičiai. Baisiausia, kai su blogiu apsiprantama, kai su juo nebekovojama. Vadinamoji Aukso taisyklė reikalauja kiekvieno žmogaus pozicijos moralinio apsisprendimo. Norėdami, kad ji visuotinai įsitvirtintų, negalime būti abejingi, pasyvūs.

Pasaulis prasideda artimiausioje aplinkoje – šeimoje, tarp bendradarbių, mokykloje, savame mieste ar kaime. Labai svarbu, kad čia būtų laikomasi amžinų moralės principų. Būtent čia turime kovoti su tokių principų nesilaikymu. Prievarta prieš vaikus, moteris, senelius, žmogaus orumo žeminimas turi sulaukti adekvataus visuomenės atkirčio. Jei tokio atsako nėra, visuomenė pradeda moraliai degraduoti. Noriu, kad suprastume: žmoniškumas turi būti ginamas nuolat. Ginamas kasdienėje aplinkoje. Tik tuomet galėsime kalbėti apie visuotinių moralės standartų įtvirtinimą.

DIENOVIDIS: Terorizmo krečiamas pasaulis yra nesaugus, nors Lietuvoje kol kas nejaučiame skaudžių to pasekmių. Kaip pasaulio vadovai sprendžia žmogaus saugumo problemas, ar jie, besirūpinantys kariniais, ekonominiais klausimais nepamiršta, kad valstybių, kaip ir žmonių, teisės be pareigų ir atsakomybės, nėra moralios ?

V. ADAMKUS: Be abejonių, ne. Terorizmo grėsmė privertė pasaulio valstybes permąstyti savo politiką, aktyviau ieškoti solidaraus veikimo būdų, siekti atviresnio civilizacijų ir kultūrų dialogo. Toks dialogas, pasaulio tautų solidarumas neįmanomas be bendrų moralinių įsipareigojimų Todėl negalime šiandien numoti ranka į bendražmogiškąją ir religinę išmintį, kauptą tūkstančius metų. Šią išmintį turime geriau pažinti, suprasti. Ji labai svarbi žmonių, tautų, religijų ir civilizacijų bendravimui.

Ir nesutikčiau, kad nejaučiame pasaulinio terorizmo padarinių. Rugsėjo 11-oji mus sukrėtė. Ji neleidžia būti abejingiems.

DIENOVIDIS: Minėtose deklaracijose, ypač “Pasaulio religijų parlamento deklaracijoje”, pabrėžta, kad tik bendromis pasaulio Bažnyčių ir valstybių pastangomis bus rasti bendrieji kriterijai, kurie skatins moderniųjų laikų žmoniją tobulėti fiziškai ir dvasiškai. Kaip įsivaizduojate šių deklaracijų vaidmenį ir įgyvendinimą Lietuvoje ?

V. ADAMKUS: Manau, nuolat turėtume atminti, kad esame ne tik sau. Esame ir savo tautos, ir pasaulio žmonių bendrijos dalis. Tai būtina pradžia. Yra svarbus mūsų tarpusavio ryšys, bendri įsipareigojimai. Jie gali mus sustiprinti, suteikti drąsos keistis, tobulėti, siekti pažangos ir išminties. Tai – gana bendri dalykai, tačiau kiekvienas iš mūsų juos suvoks savaip, remdamasis savo patirtimi, pažiūromis, tikėjimu. Labai svarbu, kad Lietuvoje atvirai bendrautų, bendras moralines vertybes gintų bažnyčia, žiniasklaida ir valstybė, kad darniau sugyventų skirtingus tikėjimus išpažįstantys žmonės. Skirtingų kultūrų, tikėjimų, politinių pažiūrų žmonių bendravime turi atsirasti daugiau atidumo, atjautos ir pagarbos. Tai yra svarbiausia. Jokios tarptautinės deklaracijos nebus veiksmingos, jei mes patys sau kaip žmonės, kaip visuomenė, kaip tauta nekelsime aukštesnių moralinių reikalavimų. Jei nedarysime to kasdien.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.