Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Prezidento Valdo Adamkaus interviu Lietuvos radijui, žurnalistė Ilona Rūkienė

2002.05.14

- Šiandien minime 30-ąsias metines, kai protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją Kaune susidegino Romas Kalanta. Ką Jums asmeniškai reiškia Romo Kalantos auka?

- Man Romo Kalantos auka buvo ženklas, kad jaunoji Lietuvos karta nesusitaikė su sovietų okupacija, kad ji išsaugojo laisvės dvasią ir yra pasiryžusi ją ginti.

Kalantos auka išvedė į Laisvės alėją tūkstančius Lietuvos jaunuolių. Ji ir šiandien primena, kad laisvę reikia ginti nuolat.

Visuomenė, ypač jaunimas, visada turi kovoti už minties ir žodžio laisvę, priešintis ideologiniam diktatui.

Pasitraukdamas iš gyvenimo Romas Kalanta paliko raštelį: “Dėl mano mirties kalta tik santvarka”. Gerbdami jo atminimą, šiandien turime ryžtis iki galo įveikti tos melu ir prievarta paremtos santvarkos palikimą mūsų mąstyme, mūsų darbuose, mūsų kasdienybėje.

- Kai kurie politikai pasipiktino valstybinių pensijų skyrimu buvusiems sovietinės nomenklatūros veikėjams. Kaip Jūs vertinate tokius socialinės apsaugos ir darbo ministrės vadovaujamos komisijos sprendimus?

- Esu tuo pasipiktinęs. Valstybinės pensijos turi būti teikiamos už nuopelnus Lietuvos valstybei. Tiesiog nesuvokiama, kodėl tokios pensijos buvo paskirtos asmenims, kurie net Sausio 13-ąją tarnavo Sovietų Sąjungai.

Manau, kad Vyriausybė turėtų atšaukti tokius sprendimus ir aiškiai apibrėžti valstybinių pensijų skyrimo tvarką, kad tai daugiau nepasikartotų.

Aš nemanau, kad buvę aukšti Tarybų Lietuvos pareigūnai šiandien gyvena vargingiau už daugelį kitų pensininkų.

Bet pabrėžiu dar kartą: valstybės pensijos turi būti skiriamos tik už nuopelnus valstybei.

Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika nebuvo valstybė. Todėl pensijų skyrimas už nuopelnus sovietų valdžiai – tai mėginimas perrašyti Lietuvos istoriją, pateisinti jos okupaciją. Man tai visiškai nepriimtina.

- Jūs vetavote Seimo priimtą Vyriausybės įstatymą, pagal kurį ministerijose dalį politino pasitikėjimo pareigūnų turėjo pakeisti nuo valdžios kaitos nepriklausomi valstybės tarnautojai. Seimas Jūsų veto atmetė. Jau prasidėjo ministerijų vadovybės pertvarka. Ar, Jūsų nuomone, ši pertvarka pagerins ministerijų valdymą?

- Seimo dauguma įtikinėjo, kad bus modernizuojama valstybės tarnyba, kad ji taps mažiau priklausoma nuo partinės politikos. Ir Seimo pirmininkas, ir vidaus reikalų ministras žadėjo, kad konkursai į valstybės ir ministerijų sekretorių pareigas bus vieši ir skaidrūs.

Šiandien matau, kad siekiama susodinti buvusius politinio pasitikėjimo pareigūnus į pastovias valstybės tarnautojų vietas. Kandidatai į šiuos postus dar prieš konkursus tiesiogiai derinami su valdančiųjų partijų vadovais. Ar tai ir yra žadėta reforma?

Ne. Tai reformos kompromitavimas. Tai ir paskirtų pareigūnų kompromitavimas.

Jeigu politikai iš anksto susitaria dėl konkursų rezultatų, kam reikalingas viešų konkursų spektaklis? Kiek galima apgaudinėti visuomenę? Ar dabar žmonės galės pasitikėti visais šios valdančiosios daugumos rengiamais konkursais?

- Opozicija kaltina Vyriausybę, kad “Lietuvos dujų” privatizavimas vykdomas slaptai ir yra nesėkmingas ekonomine prasme”. Kokia Jūsų nuomonė apie “Lietuvos dujų” privatizavimą?

- Kaip bus privatizuotos “Lietuvos dujos”, nėra aišku ir man. Prašiau Vyriausybės raštu pateikti išsamią informaciją. Gavau tik du puslapius bendrų teiginių, kuriuos pasirašė ūkio viceministras.

Man taip ir liko neaišku, kokia buvo Vyriausybės derybinė pozicija, kaip ją pavyko apginti. Net nežinau, ar yra šių derybų protokolai.

Susidaro įspūdis, kad “Lietuvos dujas” Vyriausybė privatizuoja kaip eilinę įmonę, nesuvokdama šio objekto strateginės reikšmės.

Ne kartą pabrėžiau, jog privatizavimo sutartys būtinai turi įpareigoti strateginius investuotojus sujungti mūsų dujotiekį su Vakarų dujų tinklais ir nutiesti tranzitinį dujotiekį per Lietuvą. Atrodo, kad šio svarbaus tikslo Vyriausybė kol kas nepasiekė.

Jeigu toks liks ir galutinis derybų rezultatas, tai bus išduoti strateginiai Lietuvos interesai.

Todėl manau, kad Ministrų kabinetas, prieš priimdamas galutinį sprendimą, turėtų labai atidžiai įvertinti visas ilgalaikes “Lietuvos dujų” privatizavimo pasekmes.

- Jūs sutikote globoti Lietuvos dalyvavimo Frankfurto knygų mugėje programą. Šiandien dėl jos karštai ginčijasi politikai. Ar dėl politikų kišimosi nenukentės pats Lietuvos prisistatymas knygų mugėje?

- Nenoriu tikėti, kad dar turime politikų, kurie, visiškai praradę nuovoką, savo pareiškimais daro gėdą Lietuvai.

Kalbėjau su premjeru. Jis man tvirtai pažadėjo, kad programa, suderinta su Frankfurto knygų mugės vadovais, nebus keičiama. Tikiu, kad premjeras duoto žodžio laikysis.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.