Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Stasys Gudavičius "Prezidentas pasigenda reformų", Kauno diena

2002.07.12

Atviras bet kokiai ideologijai

- Kaip vertinat dabartinės Vyriausybės darbą?

- Turime stabiliai dirbančią Vyriausybę. Ji tęsia Lietuvos įsijungimui į NATO ir Europos Sąjungą reikalingus darbus. Įgyvendinama ūkio politika išvengia kraštutinumų.

Tačiau pasigendu spartesnio socialinių problemų sprendimo. Tikėjausi, kad ši Vyriausybė daugiau dėmesio skirs skurdo ir nedarbo mažinimui, žmonių sveikatai, vaikų teisių apsaugai. Vyriausybė taip pat primiršo savo pažadus šalinti verslui kliudančius biurokratizmo barjerus.

- Gal galėtumėte palyginti jos darbą su kitų vyriausybių, su kuriomis Jums teko dirbti?

- Iš tikrųjų sukaupiau nemažą darbo su skirtingomis vyriausybėmis patirtį. Jau galėčiau pamėginti ją apibendrinti.

Į ministrų kabinetą žiūriu kaip į bendrą valstybei dirbančią komandą. Bendradarbiauti man netrukdo skirtingos ideologinės pozicijos. Esu atviras, pasiruošęs tartis ir su konservatorių, ir su liberalų, ir su socialdemokratų vyriausybėmis. Vis dėlto kai kurių vyriausybių vadovai buvo linkę į mane žiūrėti labiau kaip į varžovą negu į sąjungininką.

Pastebiu tendenciją: beveik visos vyriausybės stengiasi visuomenei svarbius klausimus spręsti už uždarų durų. Joms atrodo, kad viešumas, tarimasis su Prezidentu nėra reikalingi, kad Prezidento parama joms nėra svarbi. Dažnai į mane kreipiamasi pagalbos tik tuomet, kai susiduriama su nepopuliariais dalykais ar kai norima ant Prezidento pečių užkrauti atsakomybę už jau priimtus partinius sprendimus. Tą gerai suprantu. Bet ir tada, kai vyriausybės dėl savo klaidų pakliūva į bėdą, esu pasiruošęs joms padėti.

Pastebiu ir dar vieną bendrą dalyką. Be kai kurių išimčių, mūsų vyriausybėms pritrūksta aiškesnės orientacijos į ilgalaikę valstybės raidos perspektyvą, į ilgalaikius strateginius tautos tikslus. Neretai vyriausybių veiksmus nulemia provincialus savo uždaro kiemo, savos partijos požiūris. Gyvenama tarsi nuo rinkimų iki rinkimų. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kurie mūsų tautos ateičiai labai svarbūs, bet, žinoma, negali duoti greitų politinių rezultatų, vis atidėliojami. Dėl to stringa daugelis struktūrinių reformų.

Ypač mane stebina vyriausybių vangumas plėtojant valstybės infrastruktūrą. Atrodo, prieš metus buvę koalicijos lyderiai daugiau dėmesio skyrė vienai Kauno alkoholio gamyklai nei strateginiams tranzito projektams. Suprantu, kad Mindaugo tiltas per Nerį Vilniuje yra reikalingas. Yra reikalingas ir atnaujintas Gedimino prospektas. Tačiau net ir švęsdami Lietuvos tūkstantmetį liksime provinciali valstybė, jei ir toliau mūsų vyriausybės atmestinai žiūrės į greitkelio, modernaus geležinkelio, elektros tilto, dujotiekio į Vakarus tiesimą.

Jaučia pagarbą

- Tikriausiai ši Vyriausybė turi kokių nors specifinių santykių su Prezidentu stilių. Koks jis?

- Nepaisant bendrų mano paminėtų tendencijų, dabartinis ministrų kabinetas yra ypatingas. Visų pirma todėl, kad jam vadovauja kadenciją baigęs Prezidentas A.Brazauskas. Tai didelę patirtį ir autoritetą turintis lyderis. Manau, kad būtent premjero asmenybė lemia šios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos stabilumą.

Jo patirtis daro ypatingus ir mano santykius su šia Vyriausybe. Jokiu būdu negalėčiau įsivaizduoti tokios situacijos, kad dabartinis premjeras įsižeistų dėl mano pastabų ar uždraustų ministrams su manimi bendrauti.

Gerus mano ir premjero santykius lemia nemaža mūsų abiejų gyvenimiška patirtis. Nors mūsų namus ir skiria tvora, bet mūsų durys vienas kitam ir vakarais, ir savaitgaliais atviros.

Aišku, ne visada mūsų požiūriai ir nuomonės sutampa. Tačiau, atrodo, jaučiame abipusę nuoširdžią pagarbą. Tai leidžia įveikti ir pasitaikančias konfliktines situacijas.

- O santykiai su ministrais? Ar yra Jūsų lūkesčių nepateisinusių ministerijų vadovų?

- Neabejotinas Vyriausybės privalumas - stipri, tarptautinio darbo patirtį turinti finansų ministrė. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai kryptingai ir energingai tęsia anksčiau pradėtus eurointegracinius darbus. Atrodo, kad kultūros ministrė gana greitai perprato jai naujos srities problemas.

Tačiau būsiu atviras: iš kai kurių ministrų tikėjausi daugiau. Šiandien pasigendu pastangų įveikti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje. Socialinėje srityje nematau darbų, kurie realiai gintų nuolat pažeidinėjamas vaikų teises, skatintų įvaikinimą. Į visas puses dalijamos valstybinės pensijos, bet taip ir neteko išgirsti principingos, argumentuotos kabineto pozicijos dėl pensijų reformos.

Vidaus reikalų srityje norėčiau didesnio dėmesio valdymo modernizavimui, savivaldos plėtrai, bet ne partinės įtakos policijai ir kitoms jėgos struktūroms stiprinimo.

Vis dar laukiu didesnių pastangų įgyvendinant strateginius valstybės infrastruktūros projektus. Kartais imu abejoti, ar pakankamai gerai suvokiama būtinybė šiandien Lietuvai turėti greitkelį ir modernų geležinkelį į Vakarus. Su nerimu stebiu ir Vyriausybės veiksmus energetikos sektoriuje: ar pasiseks be ilgalaikių neigiamų pasekmių privatizuoti “Lietuvos dujas”, ar pavyks kuo greičiau imtis realių elektros tilto tiesimo darbų?

Kai kuriuose darbuose trūksta politinės valios

- Ar laiku atliekami numatyti darbai įvairių reformų srityje? Kur pastebite atsilikimą?

- Gaila, bet ir šiai koalicijai sunkiai sekasi susitarti dėl struktūrinių reformų. Per metus Vyriausybė taip ir neįtikino savo daugumos Seime pagaliau pradėti pensijų reformą. Dėl politikų blaškymosi ėmė strigti švietimo ir mokslo pertvarka, sulėtėjo mokyklų kompiuterizavimas. Apmaudžių klaidų padaryta sveikatos apsaugoje. Vietoj žadėtos valdymo reformos kol kas matau tik jos reklaminę iškabą.

Turbūt sunku tikėtis reformų iš Vyriausybės, kurios likimas priklauso nuo Seimo daugumos, neturinčios drąsos imtis reformų. Gal iš tikrųjų reikia metų, kad valdančioji dauguma suvoktų reformų svarbą. Juk laiku nesprendžiamos problemos vis labiau slėgs ir Vyriausybę, ir Seimą. Bet skaudžiausia, kad trypčiojant vietoje Lietuvos žmonės praranda saugesnės ateities garantijas.

Turiu vilties, kad vis dėlto bus imtasi pensijų reformos. Pagaliau laikas pradėti ir tikrą sveikatos apsaugos pertvarką. Atrodo, kad šioje srityje sprendimus vis dar diktuoja grupiniai interesai.

Linkėčiau valdančiajai daugumai nuosekliau tęsti pradėtą švietimo reformą, ryžtingiau imtis aukštojo mokslo modernizavimo. Gėda, kad iki šiol valstybė nesugebėjo baigti grąžinti žemę visiems teisėtiems savininkams.

Visiems šiems darbams reikia ir politinės valios, ir nuoseklumo. Negaliu susitaikyti su ištižimu, kurio šiandien vis daugiau atsiranda mūsų politiniame gyvenime.

Kitokios koalicijos nebeįmanomos

- Kaip vertintumėte Vyriausybės ir Seimo daugumos santykius?

- Jų susikalbėjimas stabilumui ir efektyviam darbui yra būtinas. Deja, ministrų kabineto ir Seimo santykiuose jau pastebiu galimos krizės požymių. Buvo vilčių, kad perėmę valdžią patyrę politikai sugebės geriau suderinti Seimo ir Vyriausybės veiksmus. Tačiau vis dažniau tenka matyti, kad Seimas nesusišneka su Vyriausybe, o valdančiosios koalicijos partneriai - vieni su kitais.

Ir toliau tenka aiškintis konfliktus, kai Seimas priima tokius sprendimus, kurių Vyriausybė nesugeba įgyvendinti. Arba atvirkščiai: Seimas blokuoja Vyriausybės programoje numatytas reformas.

Kartais atrodo, kad valdančioji koalicija vieningiausia būna tuomet, kai “kovoja” su Prezidentu. Kiek laiko buvo klaidinamas Lietuvos jaunimas, Seimui priėmus neįgyvendinamas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas? Daugiau nei pusmetį reikėjo įtikinėti Seimo daugumą, kad savo nevykusį sprendimą ištaisytų.

Atrodo, panašiai atsitiko ir su pataisytu Sveikatos draudimo įstatymu. Premjeras prašo manęs šį įstatymą vetuoti, nes, pasak jo, įstatymas nepakeliamas biudžetui. Tačiau Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė mano, kad be šio įstatymo gali bankrutuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Dėl tokių nesutarimų ne tik stringa Vyriausybės ir Seimo darbas, bet nukenčia Lietuvos žmonės, jų sveikata, jų išsilavinimas.

Man ypač nepriimtinas teisinis Seimo daugumos nihilizmas, kai demonstratyviai rodoma nepagarba privačiai žmonių nuosavybei. Ne vienas šios daugumos priimtas įstatymas, mano nuomone, pažeidžia civilizuotus nuosavybės santykius. Nesistebiu, kad tokie įstatymai atsiduria Konstituciniame Teisme.

Vis dėlto valdančiosios daugumos klaidos, jos vidaus nesutarimai neturi sukelti didesnės Vyriausybės krizės. Tikiu, kad šis kabinetas, remdamasis asmeniniu premjero autoritetu, gali dirbti stabiliai. Beje, kitos išeities ir nėra. Stabilumas šiuo metu Lietuvai labai reikalingas. Neįsivaizduoju, kad šiame Seime dar būtų įmanomos naujos valdžios koalicijos. Dabartinės politinės pusiausvyros praradimas, manau, vestų Lietuvą tik į pirmalaikius Seimo rinkimus.

Apgailestauja dėl išblaškytos opozicijos

- Ar pastebite, kad artėjantys Prezidento rinkimai kaip nors veiktų Vyriausybės bei Seimo daugumos darbą?

- Gal koalicijos partnerių veiksmams turi įtakos artėjantys rinkimai. Gal ir dėl jų valdančioji dauguma šiandien atidėlioja kai kurias reformas ar priima biudžeto lėšomis nepagrįstus sprendimus. Tačiau tvirtinti, kad rinkimai išmušė iš vėžių Seimo daugumą, tikrai nėra jokio pagrindo.

Matau kitą bėdą: būsimi Prezidento rinkimai išblaškė opoziciją. Atrodo, kad ji visas jėgas metė į rinkimus ir apleido pagrindines, demokratinei valstybei ypač svarbias savo pareigas - konstruktyviai oponuoti daugumai, siūlyti visuomenei alternatyvius sprendimus.

- Galbūt efektyvesniam Vyriausybės darbui padėtų socialdemokratų apsisprendimas dėl savo kandidato į Prezidentus jau dabar?

- Per anksti pradėta rinkimų kampanija nėra naudinga bendriems valstybės reikalams. Manau, kad suprasdami savo, kaip valdančiosios partijos, atsakomybę socialdemokratai neskuba įsijungti į kitų partijų jau pradėtą rinkimų šurmulį. Tik įsivaizduokite: kokią įtampą ir sumaištį galėtų sukelti situacija, jei dar neprasidėjus rinkimų kampanijai ir dirbantis Ministras Pirmininkas, ir dirbantis Prezidentas imtų kovoti tarpusavyje kaip kandidatai į valstybės vadovus?

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.