Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Valdas Bartasevičius "V.Adamkaus žodis - jau nuspėjamas", Lietuvos rytas

2002.08.31

Dabartinis šalies vadovas 75 metų Valdas Adamkus kels savo kandidatūrą antrajai kadencijai.
Tokią išvadą padarė daugelis politikos analitikų po to, kai Vilniuje šią savaitę Prezidentas susitiko su keliomis dešimtimis intelektualų. Šešios dešimtys garsių mokslo, meno bei kultūros veikėjų atviru laišku paragino V.Adamkų vėl siekti Prezidento posto.
Apie galimą savo kandidatavimą V.Adamkus davė išskirtinį interviu "Lietuvos rytui".
* * *
- Ar iš tiesų intelektualų raginimas paskatino jus ryžtis kovai dėl antrosios šalies vadovo kadencijos?
- Visuomenės moralinė parama man visada buvo ir yra labai svarbi - nepriklausomai nuo to, eičiau dar kartą į rinkimus ar ne.
Juk dirbi ne kam nors kitam, o žmonėms, valstybei. Netekus ryšio su visuomene, jos pasitikėjimo, nejustum ir darbo prasmės.
Pastaruoju metu gaunu daug laiškų, raginančių kandidatuoti. Jie man labai svarbūs.
Tačiau niekas negalės priimti sprendimo už mane. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai ar ne, apsispręsiu tik aš pats, gerai pasvėręs visus argumentus.
Jau dabar galiu pasakyti: jei vadovaučiausi vien savo asmeniniais motyvais, tikrai savo kandidatūros nekelčiau.
Tačiau man ne vis vien, kaip artimiausiu - istoriškai labai atsakingu - metu bus tvarkomi mūsų valstybės reikalai.
Nesiveržiu žūtbūt dar kartą siekti Prezidento pareigų. Bet nesiruošiu ir bėgti nuo atsakomybės, jei matysiu, kad mano sukaupta patirtis dar gali būti naudinga Lietuvai.
- Kaip vertinate savo draugų Lietuvoje ir išeivijoje mėginimus jau dabar telkti jūsų rėmėjus, rinkti pinigus rinkimų kampanijai?
- Galiu suprasti savo bičiulių ir šalininkų nekantrumą. Jie tikrai pastebėjo, kad rinkimų kampanija Lietuvoje iš esmės jau prasidėjusi.
Stebint mano galimų oponentų veiksmus, turbūt jiems, kaip ir man, gaila, kad kol kas rinkimų kova vyksta ne tiek varžantis idėjomis, programomis, kiek svaidantis asmeninio pobūdžio įžeidinėjimais. Tai neteikia didelio malonumo.
Vis dėlto savo draugams noriu pasakyti: ačiū už paramą, bet turėkit kantrybės.
- Kada jūs savo sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose paskelbsite: prieš rugsėjo 7 dieną vyksiantį Socialdemokratų partijos suvažiavimą ar jau po jo?
- Nemanau, kad valdančiosios partijos suvažiavimas mano veiksmams turėtų kokios nors didesnės įtakos.
Jau esu kartą pažadėjęs: apie savo apsisprendimą paskelbsiu rugsėjį. Šį pažadą tesėsiu.
- Praėjusią savaitę socialdemokratai partijos tarybos posėdyje svarstė galimybę per Prezidento rinkimus nekelti savo kandidato ir paremti jus.
Tai sukėlė smarkius ginčus. Kaip jūs vertinate tokius kairiųjų samprotavimus?
- Sunkiai įsivaizduoju, kad valdančioji partija galėtų nekelti savo kandidato Prezidento rinkimuose.
Kita vertus, galima suprasti ir tokių svarstymų motyvus. Natūralu, kad valdančiajai partijai, kaip ir Prezidentui, rūpi valstybės stabilumas Lietuvai itin svarbių eurointegracinių sprendimų išvakarėse.
Gal kas nors tokius svarstymus galėtų vertinti ir kaip tam tikrą socialdemokratų vidaus problemų sprendimo būdą.
Niekada neslėpiau savo įsitikinimų, nesirengiu jų keisti ir ateityje. Neskirsčiau ir neskirstau Lietuvos žmonių pagal pažiūras bei ideologijas.
Visad stengiuosi kalbėtis ir sutarti su skirtingų įsitikinimų žmonėmis, dirbti kartu su visų partijų politikais.
Jei vis dėlto kelčiau savo kandidatūrą Prezidento rinkimuose, aš tai daryčiau norėdamas, kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti šalia partinių ir nepartinį kandidatą. Ir ne vien dėl šio motyvo.
Eidamas į rinkimus, siekčiau sutelkti krašto pažangos darbams kuo platesnį visuomeninių bei politinių jėgų spektrą. Manau, šiandien Lietuvai labai reikia tokio sutarimo.
Prezidento rinkimų kampanija neturi sukelti grėsmės politiniam mūsų valstybės stabilumui.
Visoms rinkimuose dalyvausiančioms politinėms jėgoms - ir valdančiosios koalicijos partneriams, ir opozicijai - derėtų rungtis korektiškai, kad po rinkimų būtų įmanoma dirbti kartu.
Jeigu kelčiau savo kandidatūrą, daugiausia dėmesio skirčiau galimoms šalies perspektyvoms, bet ne savo oponentų kritikai.
Tikiuosi, taip elgsis dauguma kandidatų į Prezidentus - juk jie patyrę ir solidūs politikai.
- Neoficialiai jau vykstančios rinkimų kampanijos polemikos centre dabar atsidūrė amerikiečių bendrovės "Williams International" pasitraukimas iš Lietuvos ir kaltųjų dėl nesėkmingo "Mažeikių naftos" privatizavimo paieškos.
Kokios įtakos ši istorija turės jums apsisprendžiant kelti ar nekelti savo kandidatūrą?
- Visa ilga "Williams" investicijų istorija yra apgailėtina ir gėdinga. Ji padarė daug nelengvai atitaisomos žalos tiek Lietuvai, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos verslo santykiams, tiek Amerikos įvaizdžiui Lietuvoje.
Turiu pritarti JAV ambasadoriui: tai gėda.
Kaip visada, kai ištinka nesėkmė, Lietuvoje pirmiausia ieškoma kaltųjų, grasinama vieni kitiems teismais.
Nestebina, kad padėtis aštrinama dabar, prieš rinkimus, nors sutartys pasirašytos prieš kelerius metus.
Aš nieko nekaltinsiu. Niekuomet nebėgau ir nebėgsiu nuo atsakomybės. Prisipažinsiu: kaip žmogus ir kaip Prezidentas dabar jaučiuosi bjauriai.
Bet Lietuvos pozicijos derybose su "Williams" nuo pat pradžių buvo silpnos.
Mūsų Vyriausybė pakvietė JAV bendrovę kaip strateginį investuotoją ir partnerį.
O "Williams" derybininkai, žinodami, kad Lietuva tikrai neturi kitų alternatyvų, elgėsi negarbingai. Be to, naudojosi visa JAV administracijos galia.
Tenka apgailestauti, kad tuometės mūsų vyriausybės nepajėgė pakeisti derybų su "Williams" eigos, o aš, kai buvau tuometinių dviejų premjerų paprašytas, neįstengiau derybininkams padėti.
Ne kartą esu išsakęs karčių žodžių ir "Williams" bendrovės, ir Jungtinių Valstijų administracijos atstovams. Tiktai viešai tų žodžių negalėjau sakyti. Ne viską galiu sakyti ir dabar.
Vis dėlto "Mažeikių naftos" privatizavimo istorija nėra baigta. Manau, kad mūsų naftos ūkis turi perspektyvų dirbti pelningai. Lietuvos padėtis šiandien kitokia negu 1998-1999 metais.
Tuo metu dėl politinės situacijos buvo sunku įsivaizduoti, kad "Mažeikių naftą" galėtų valdyti Rusijos naftos tiekėjas.
Šiandien toks atvejis neatrodo be išeities.
"Jukos" palieka solidžios bendrovės įspūdį. Iš pokalbio su šios bendrovės prezidentu Michailu Chodorkovskiu ir jos atstovu lordu Davidu Owenu supratau, kad jie pasiryžę "Mažeikių naftą" paversti pelninga įmone. Tai naudinga Lietuvai.
Tikiuosi, kad šalies naftos ūkyje pavyks suderinti mūsų valstybės ir "Jukos" interesus.
Tiesa, lieka Būtingės naftos terminalo problema. Reikia ieškoti sprendimo, kad šis terminalas neprarastų savo strateginės paskirties.
Blogiausiu atveju mes turime "Klaipėdos naftą", per kurią, reikalui esant, galėtume importuoti naftos produktus. Apie tai jau esame kalbėję su premjeru Algirdu Brazausku.
Apskritai manau, kad šiandien politikams reikėtų ne senas sąskaitas suvedinėti, bet kartu ieškoti būdų, kaip padaryti mūsų naftos ūkį efektyvų ir pelningą. Būtų blogai, jei "Mažeikių naftos" privatizavimo istoriją ir toliau lydėtų nieko gera kraštui neduodanti arši politinė kova.
- Šiandien kai kurie valdančiosios daugumos politikai reikalauja, kad jūs prisiimtumėte atsakomybę už bendrovės "Williams" padarytą žalą ir pasitrauktumėte iš Lietuvos politinio gyvenimo.
Pasigirdo net raginimų jums krautis lagaminus ir bėgti paskui "Williams".
- Galiu tik patvirtinti: niekada nevengiau ir nevengsiu atsakomybės.
Kaip žmonių išrinktas Prezidentas prisiėmiau atsakomybę už valstybės likimą. Tai sunki pareiga. Ji neleidžia net patekus į labai dramatišką situaciją pulti į ašaras ir pabėgti.
Niekur nesiruošiu bėgti ir dabar. Šūksnius "Yankee, go home" girdžiu ne pirmą kartą. Jie jau skambėjo ir per Stasio Lozoraičio, ir per mano rinkimų kampaniją. Mano politinės valios tai nė kiek nesusilpnino.
Nesvarbu, sieksiu antrosios kadencijos ar ne, bet iš Lietuvos politinio gyvenimo tikrai nesitrauksiu.
Aš sugrįžau į Lietuvą, nes čia mano namai. Dirbu čia tam, kad daugiau negrįžtume į tuos laikus, kai iš Lietuvos kultūros buvo vejami lauk Bernardas Brazdžionis, Vytautas Kavolis, Antanas Maceina ar Stasys Lozoraitis.
Nejaugi šie ir kiti išeivijos žmonės mylėjo Lietuvą, dirbo savo kraštui mažiau nei šiandien išeiviją užgauliojantys kai kurie mūsų Seimo nariai?

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.