Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

LR Prezidento Valdo Adamkaus kalba LR diplomatinių misijų vadovams 2003 metų vasario 24 dieną

2003.02.24

Gerbiamieji Lietuvos diplomatai,
Ponios ir ponai,

Sveikinu susirinkus į tradicinį ir kartu – išskirtinį mūsų susitikimą. Tikiu, kad mintys, išsakytos šiomis dienomis, ras atgarsį valstybės užsienio politikos sprendimuose, pasitarnaus Lietuvos atsinaujinimui ir tolesniam augimui.

Praėjusiais metais, manau, labiausiai pajutome, jog Lietuva pasikeitė. Jau kitaip žvelgiame į žmogų, valstybę, mūsų visų augimo galimybes. Šios permainos įvyko ne per vieną dieną ir ne kiekvieno gyvenimą jos pakeitė vienodai. Tačiau turbūt visi jaučiame, kad pasirinkome teisingą kelią. Lietuva sėkmingai grįžta į Europos šeimą, ir tai patvirtino Prahoje bei Kopenhagoje gauti pakvietimai.

Netrukus Lietuva balsuos dėl narystės Europos Sąjungoje. Šis referendumas – vienas svarbiausių visoje ilgametėje Lietuvos istorijoje. Puikiai suprantu, kodėl dėl jo rezultatų vis dar abejojama: mūsų europinė ir transatlantinė integracija daug kam atrodo tarsi einanti “iš viršaus”, tarsi šį modelį valstybė būtų primetusi visuomenei.

Bet aš tikiu Lietuvos žmonėmis ir jų europiniu apsisprendimu. Mūsų istorija, mūsų vertybės – kaip ir visos Europos. Mūsų verslas, mūsų valiuta – jau Europoje. Per pastaruosius kelerius metus padaryta iš tiesų daug, kad Lietuva kuo greičiau ir kuo sėkmingiau įsitvirtintų Europos Sąjungoje.

Taigi balsuodami už narystę, balsuosime ne už valdžią, o už mūsų valstybės ateitį. Kito kelio nėra. Tai – Mindaugo ir kitų Lietuvos valdovų pradėtas kelias, kuriuo einame jau 750 metų.

Ponios ir ponai ambasadoriai,

Šią žinią turėtume skelbti ir Europos sostinėms – juk ir ten bus balsuojama dėl Lietuvos bei kitų kandidačių narystės. Mūsų kelio istorinis tęstinumas reikšmingas visai Europai, nes jis padeda geriau suprasti, kuo svarbi ir naudinga mūsų narystė.

Dabar aktyviai diskutuojama, kokią vietą Lietuva turėtų pasirinkti vieningoje Europoje, aktyviai ieškoma naujų nišų veiklai, naujų politikos akcentų. Manau, kad diskutuoti turime nesiblaškydami ir remdamiesi savo patirtimi.

Pažvelkime į mūsų krašto praeitį: kol Lietuva pajėgia tiesti tiltus ten, kur trūksta supratimo, partnerystės ir bendradarbiavimo, tol ji svarbi regione. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO turėtų sustiprinti šią mūsų diplomatijos savybę.

Išskirčiau kelias sritis, kuriose Lietuva galėtų aktyviai prisidėti, kad sustiprėtų tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. Tai Europos ir Amerikos santykiai; tai mūsų regionas – Vidurio ir Rytų Europa; tai euroatlanto santykiai su kaimynais.

Ponios ir ponai,

Pastaruoju metu transatlantinis ryšys vis labiau primena įtemptą lyną, kuriuo vaikščioti gali tik patyrę akrobatai. Nesutarimai dėl Irako kai kam netgi sukėlė abejonių, ar euroatlanto partnerystė vis dar tvirta.

Manau, kad šie nuogąstavimai yra nepamatuoti. Juk Europos ir Amerikos interesai iš esmės sutampa – tai saugesnis, taikesnis ir demokratiškesnis pasaulis, tai daugiau nei 50 metų drauge ginamos vertybės.

Taigi dirbdamos šia kryptimi, skleisdamos demokratiją ir bendradarbiavimą, kovodamos su terorizmu ir grėsmę pasauliui keliančiais režimais, Lietuva ir kitos valstybės – būsimosios Europos Sąjungos ir NATO narės – nepamintų nei Europos, nei Amerikos interesų.

Neabejoju, kad transatlantinė partnerystė bus ne tik XX-ojo, bet ir XXI-ojo amžiaus išskirtinis bruožas, vienas iš svarbiausių tarptautinės saugumo struktūros elementų. Tikiu, kad šioje Sąjungoje bus girdimas Lietuvos ir kitų mūsų regiono valstybių balsas. To reikia siekti ne tik politiniais pareiškimais, bet ir glaudesniu tarpusavio bendradarbiavimu, spartesne viso regiono pažanga.

Visai neseniai diplomatų žodyne atgimė sąvokos “senoji” ir “naujoji” Europa. Nors jos pavartotos kitame kontekste, sutikime: tokios takoskyros esama. Mūsų ir Vakarų valstybėse nevienodas pragyvenimo lygis, nevienodos ir piliečių socialinės galimybės. Šį atsilikimą reikia įveikti bendromis pastangomis, stiprinant visos Europos solidarumą.

Turime siekti, kad Vidurio ir Rytų Europoje neliktų sienų, kad būtų daugiau galimybių keliauti, megzti naujus ryšius, plėtoti ūkinę veiklą. Šios galimybės dar labai suvaržytos – tiek dėl biurokratinių kliūčių, tiek dėl nepakankamai išplėtotos infrastruktūros.

Šiuolaikiniai greitkeliai ir geležinkeliai, su Europa sujungti energetiniai tinklai – tai ne ateities, o šios dienos projektai, į kuriuos reikėtų įtraukti ne tik valstybinius ar Europos fondus, bet ir privačius investuotojus.


Būtent šiose srityse turėtų gilėti mūsų bendradarbiavimas su artimiausiais kaimynais – Lenkija, Latvija, Estija ir kitomis regiono valstybėmis.

Prezidentas Kwasniewskis neseniai pasiūlė išplėsti Vilniaus dešimtuko ir Višegrado grupės bendradarbiavimą. Tai laiku iškelta ir labai reikalinga iniciatyva. Vilniaus dešimtukas, įkūnijęs narystės NATO siekiančių šalių solidarumą, tapo sąjunga, į kurios nuomonę tarptautiniais klausimais didžiosios valstybės priverstos įsiklausyti.

Tikiu, jog Prezidento Kwasniewskio iniciatyvoje tilptų daugelis Lietuvos interesų – nuo infrastruktūros plėtros iki glaudesnio Europos ir Amerikos bendradarbiavimo.

Ponios ir ponai,

Santykiai su kaimynais vis labiau atsiveria kaip sritis, kurioje aktyvi Lietuvos diplomatija gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Rytų politika šiandien svarbi ir Lietuvai, ir Europai, ir Amerikai. Sėkmingai suderinę šiuos tris vektorius galime tikėtis ypač didelės pažangos.

Tarp Lietuvos ir Rusijos jau susiklostė geri ir konstruktyvūs santykiai. Dabar juos siekiama išplėsti, rasti naujų rinkų ir partnerių. Tikiu, kad eidami šiuo keliu ne tik suaktyvinsime mūsų dvišalius ryšius, bet ir plačiau atversime duris Europos Sąjungos ir Rusijos dialogui.


Kaliningrado sritis – vienas svarbiausių Lietuvai Rusijos regionų. Praėjusiais metais aktyviai dalyvavome Europos Sąjungos ir Rusijos derybose dėl tranzito į Kaliningradą ir įsitikinome, jog vadovaujantis solidarumu, ieškant kompromisų galima išspręsti labai sudėtingas problemas, nepažeidžiant geros kaimynystės principo.

Mūsų tikslas – saugi ir dirbtinių kliūčių nesudaranti Europos Sąjungos išorinė siena. Pernai nemažai kalbėjome apie įvairias magnetines korteles, modernią keleivių ir krovinių tranzito apskaitą. Ir dabar manau, jog tai Lietuvos, Europos Sąjungos ir Rusijos darbotvarkėse turėtų tapti vienu iš svarbiausių klausimų.

Kita vertus, Lietuvą ir Kaliningradą skiria ne tik būsimoji Europos Sąjungos siena, bet ir nevienodos ekonominės, socialinės bei ekologinės sąlygos. Turime pasiekti, kad darbai, įvardyti Nidos iniciatyvose, taptų Europos Sąjungos ir Rusijos dialogo dalimi.

Narystė Europos Sąjungoje ir NATO leis mūsų šaliai suaktyvinti bendradarbiavimą su Rytų kaimynais. Į euroatlanto struktūras įstosime sukaupę vertingos patirties, o su Ukraina – sukūrę dvišalio bendradarbiavimo institucijų. Svarbu, kad šią Lietuvos ir Ukrainos santykių kryptį remia įtakingos transatlantinės erdvės valstybės.

Nepriklausoma ir demokratiška Ukraina – tai strateginis Lietuvos interesas. Šios ir kitų regiono šalių pažanga bei demokratinės permainos gali nulemti viso regiono, o galbūt – ir viso žemyno raidą. Taigi privalome padėti valstybėms, siekiančioms eiti Europos keliu, nes jų sėkmė užtikrins ir mūsų sėkmę.

Šia prasme Europos Sąjungos “Naujųjų kaimynų” iniciatyva, skirta Ukrainai, Baltarusijai ir Moldovai, verta išskirtinio dėmesio. Esu įsitikinęs, kad dabar reikia plėsti ne šios idėjos geografiją, o turinį – tai yra, konkretizuoti uždavinius, apibrėžti galimus finansavimo šaltinius, galvoti apie kaimynystės kokybę.

Sveikintinos Lietuvos diplomatijos pastangos užmegzti glaudesnius ryšius su Kaukazo šalimis, paskatinti Baltijos ir Kaukazo valstybių bendradarbiavimą. Tikiu, kad galime pasiūlyti vertingos patirties konsoliduojant demokratiją ir rinkos ekonomiką, plėtojant bendradarbiavimą su euroatlantinėmis struktūromis.

Lietuva – patikima sąjungininkė, ir tai jau įrodėme dalyvaudami taikos palaikymo operacijose Balkanuose bei Vidurio Azijoje. Šią veiklą svarbu ir toliau tęsti, nes tai – dar viena galimybė stiprinti Europos ir Amerikos bendradarbiavimą.

Ponios ir ponai,

Daug prisidėjote, kad Lietuva pasaulyje įsitvirtintų kaip moderni ir sparčiai besivystanti valstybė. Tačiau kuo toliau, tuo svarbiau į Lietuvą pažvelgti globalizacijos akimis. Būtina padidinti prekybos ir tranzito srautus, nusidriekusius per mūsų valstybę, ir įvertinti galimus srautus, kurie dėl įvairių priežasčių Lietuvą aplenkia. Dabar šiuo keliu vis dar einama apčiuopomis, be kruopštesnės analizės ir išankstinio pasirengimo.

Jau žinome, jog Europos Sąjungos parama Lietuvai per artimiausius kelerius metus gali sudaryti apie 10 milijardų litų – maždaug tiek, kiek užsienio valstybių investuota per pastaruosius dešimtį metų. Tačiau atsipalaiduoti negalima. Lietuvai reikia dar daugiau užsienio investicijų, kad pavytume Vakarų Europą. Taigi privalome išnaudoti galimybes, kurias mums atvers Europos Sąjungos ir NATO narystė.

Iš kitų valstybių Lietuva galėtų pasimokyti sveiko pragmatizmo, kai reikia ginti verslininkų interesus. Europos Sąjungoje juk neketiname būti kampininkai – turime tautinio kapitalo ir savų ambicijų. Kovoje dėl rinkų privalome labiau remti Lietuvos verslininkus ir skatinti jų ekonominę bei prekybinę veiklą užsienyje.

Gerbiamieji,

Baigdamas norėčiau Jums visiems padėkoti už malonų ir sėkmingą bendradarbiavimą, kuris mus lydėjo visus penkerius metus. Per šį laikotarpį pasiekėme daugelį užsibrėžtų tikslų. Sutvirtėjo mūsų krašto pozicijos, pagerėjo Lietuvos tarptautinis įvaizdis. Europos politikų bendruomenėje mus mini jau ne pripuolamai, o įsiklausydami į mūsų nuomonę ir priimdami mūsų pasiūlymus. Tai didelis Jūsų, gerbiamieji diplomatai, nuopelnas, ir už tai Jums nuoširdžiai dėkoju.

Iki visateisės narystės Europos Sąjungoje ir NATO liko vos keli žingsniai. Tad norėčiau, kad perkopę ratifikacijos slenkstį ir toliau tęstume šią – aktyvią užsienio politiką. Tai, kas pasiekta, turi būti įtvirtinta ir išplėtota. Tai ne tik kadenciją baigiančio Prezidento, bet ir žmogaus, tikinčio Lietuvos ateitimi, siekis ir palinkėjimas naujajam šalies vadovui.

Šiuos penkerius metus siekiau, kad mūsų dalykinį bendravimą sutvirtintų žmogiškieji ryšiai, kad paskendę valstybės reikaluose nepamirštume, jog mūsų darbe pirmiausia – žmogus. Su kiekvienu iš Jūsų stengiausi pabendrauti asmeniškai, ir tai buvo puiki, įsimenanti patirtis. Išeinu įsitikinęs, jog su šia – profesionalia ir brandžia diplomatine tarnyba galima drąsiai žengti į šiuolaikinę Europą.

Linkiu, kad Jūsų energija ir optimizmas neblėstų, kad sėkmingai tarnautumėt Lietuvai ir mūsų žmonėms.
Sėkmės ir ačiū Jums visiems!

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.