Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Valdo Adamkaus paskaita NATO dienos renginiuose 2003 metų balandžio 4 dieną

2003.04.04

Mielas jaunime,
Gerbiami diplomatai,
Ponios ir ponai,

Džiaugiuosi, kad dalyvauju šioje svarbioje ir, sakyčiau, labai laiku surengtoje diskusijoje. Šiandien minime jau 54-ąjį NATO gimtadienį, tačiau diskusijos dėl NATO ateities nesiliauja. Jos vyksta politiniuose, diplomatiniuose ir akademiniuose sluoksniuose, o dabar – ir NATO šalių parlamentuose, kur pradėtos svarstyti būsimųjų NATO narių kandidatūros.

Šia tema svarbu diskutuoti ir Lietuvoje. Mums, būsimiesiems Aljanso nariams, reikia apibrėžti savo poziciją, pamatuotą strateginiais valstybės interesais. Tai tvirtos ir ilgalaikės mūsų užsienio politikos vienas iš kertinių elementų. O galbūt, išdėstę šią poziciją, prisidėtume prie vykstančios diskusijos apie tai, kokia XXI amžiuje turėtų būti išsiplėtusi NATO.

Prieš kelias dienas NATO plėtrai pritarė Kanados parlamentas. Dabar plėtra aktyviai svarstoma JAV Senate. Diskusijos netrukus persikels ir į Europą, kur, tikiu, rimtesnių kliūčių neiškils. Reformomis ir konkrečiais veiksmais Lietuva ir kitos kandidatės jau įrodė, kad yra patikimos, narystės vertos partnerės.

Tačiau sėkmingoje NATO plėtros istorijoje padėti tašką dar per anksti. Plėtra – tai ne mechaninis ar geografinis procesas, ji grindžiama vertybėmis ir noru drauge kurti ir puoselėti Euroatlantinę erdvę – saugią, stabilią ir solidarią. Tokį norą yra pareiškusios likusios Vilniaus dešimtuko valstybės – Albanija, Kroatija ir Makedonija, ir mūsų pareiga padėti joms užbaigti tai, kas pradėta.

Yra ir daugiau valstybių, kurios aktyviai rodo norą įsilieti į euroatlanto šeimą. Ne vien žodžiais, o perduodami savo patirtį galėtume paremti šiuos jų siekius.

Tikiu, kad sutvirtės euroatlanto ir Rusijos partnerystė. Plėtros išvakarėse diskutuota, ar šis procesas nepakenks Europos stabilumui. Tačiau šiandien, tikiuosi, visi įsitikino, jog NATO – tai gynybinis aljansas, o plėtra – konstruktyvus procesas, nukreiptas prieš bendrąsias grėsmes mūsų bendram saugumui.

Svarstydami NATO ateitį akcentuokime kelis svarbiausius dalykus:

Pirma, NATO turi likti gynybinė organizacija. Atsižvelgiant į naujas grėsmes, peržiūrėti reikia ne Aljanso paskirtį, o jos gynybos mechanizmus.

Antra, NATO turi likti Europos saugumo organizacija. Džiugu, kad stiprėja Europos Sąjungos solidarumas, kad tvirtėja jos bendroji saugumo ir gynybos politika. Tai rodo sėkmingas Europos Sąjungos karinių pajėgų indėlis Makedonijoje, tai reikėtų plėsti. Tačiau NATO ir Europos Sąjunga privalo veikti išvien, ne konkuruoti.

Trečia, dabar svarstoma, ar NATO reikėtų imtis globalesnio vaidmens. NATO veikla Balkanuose parodė, kad šis aljansas pajėgus spręsti konfliktus ir efektyviai įtvirtinti taiką. Šią patirtį, matyt, būtų galima panaudoti ir kituose pasaulio regionuose.

Pastaruoju metu aštriai diskutuojama dėl Europos ir Amerikos santykių. Šia tema girdėjome labai emocingų, sakyčiau, netgi dramatiškų pasisakymų. Kritikuotos ir būsimosios NATO narės už neva ne laiku ir ne vietoje pareikštą savo poziciją transatlantinio bendradarbiavimo klausimu.

Tačiau juk būtent NATO suartino Europą ir Ameriką ir per 54 metus jas pavertė vientisu organizmu. Įsivaizduokime, su kuo taip glaudžiai, iš esmės šiuolaikiniame pasaulyje Europa galėtų bendradarbiauti? O Amerika? NATO – tai fundamentalus vertybių aljansas, tai šeima, kurioje negali būti skyrybų.

Tad nesutarimai dėl Irako, tikiu, yra tik paviršiniai. Tai buvo ginčas ne AR, o KAIP nuginkluoti Huseino režimą. Noriu tikėti, kad ši krizė paskatins pasaulio bendruomenę giliau susimąstyti apie galimus grėsmę keliančių diktatoriškų režimų nuginklavimo mechanizmus ir rasti sprendimus.

Gerbiamieji,

Toks ir yra politinis NATO vaidmuo: stiprinti transatlantinę erdvę ir euroatlanto bendradarbiavimą. Šioje srityje, neabejoju, naujosios narės įneš svarų indėlį ir jų balsas bus gerai girdimas.

Dėkoju Jums už dėmesį ir kviečiu diskusijai.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.