Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Aušra Lėka "Prezidentas pritars ne viskam", Kauno diena

1999.02.26

Gal tai siurprizas prezidentavimo metinėms, vakar Florencijoje "Kauno diena" teiravosi Prezidento Valdo Adamkaus apie išpūstą skandalą dėl jo neišlydėjimo oficialaus vizito ir nuo to nuraibuliavusį politinį isterikavimą su pareiškimais, siekiančiais net Seimo paleidimą. "Gal greičiau ne siurprizas, o mano metų darbo įvertinimas", - liūdnai šypsojosi Prezidentas.
Sukakties išvakarėse Valdui Adamkui teko praleisti nuostabią dieną Florencijoje, kurios, kaip jis sakė, neaptemdė susiklosčiusi nervinga politinė atmosfera Lietuvoje. Italijos oras, atrodo, buvo į sveikatą Lietuvoje peršalusiam Prezidentui, ir jis, kaip visada mielai, sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie pirmąjį savo prezidentavimo penktadalį.
- Kaip paminėsite sukaktį?
Neketinu rengti kokių iškilmių ar paminėjimų. Manau, tai bus eilinė darbo diena.
- Kuo skiriasi Jūsų nuotaikos prieš metus ir šiandien?
Tuomet jos buvo kupinos ir rūpesčio, ir dvasinio pakilimo. Su didelėmis viltimis prisiėmiau atsakomybę. Tiesa, galbūt buvau didesnis entuziastas nei šiandien ta prasme, kad tikėjausi greitesnių teigiamų permainų. Ne viskas išsipildė, bet, manau, pamažu žengiam į priekį, nors reikės daugiau kantrybės, principinio apsisprendimo, nei numaniau. Šia proga sau ir kitiems norėčiau pasakyti - apsišarvuokime kantrybe, turėkime pasiryžimo eiti į priekį nepaisant pakeliui pasitaikančių sunkumų.
- Esat sakęs, kad kartais gailitės prisiėmęs tokią atsakomybės naštą.
Negaliu sakyti, kad gailiuosi. Tačiau būna minučių, kai pagalvoju, ar reikėjo imtis. Turbūt bet kas kitas tą patį pagalvotų, kai, bandydamas ką padaryti, vis atsimuši į sieną. Tokiomis akimirkomis pradedi galvoti, kad gal ką kita dirbdamas būtum naudingesnis.
- Ištisus metus esate populiariausias Lietuvos politikas. Ką darytumėte, jei staiga nukristumėte į kokią penktą ar dešimtą vietą?
Kaip ir visi, paskaitau sociologines apklausas. Ką čia slėpsi, malonu, kai žmonės tave remia. Bet tikrai nieko nedarau vien tam, kad surinkčiau balų sociologų apklausose. Net jei staiga atsidurčiau penktas, reaguočiau tik tuo, kad paanalizuočiau, ką darau ne taip, bandyčiau pasvarstyti, ko žmonės norėtų, kad patikslinčiau savo darbe.
- Metai - penktadalis Jūsų kadencijos. Ką juose išskirtumėte kaip sėkmę, o ką paminėtumėte kaip nenusisekusį sprendimą ar darbą?
Metai - per trumpas laiko tarpas įvertinti, kas buvo svarbiausia ar blogiausia. Tai tik pradžia, o rezultatai paaiškės bent po dvejų trejų metų.
- Istorija kartojasi: kaip ir Prezidento Algirdo Brazausko kadencijoje vis dažniau ėmė skirtis Prezidento ir įstatymus leidžiančiosios valdžios nuomonės. Ieškosit sutarimo ar, kaip kažkas prognozavo, parodysit charakterį ir šio Seimo kadencijoje neteiksit jokių kandidatų į Jūsų kompetencijai Konstitucijos priskirtus valstybės postus?
Neįsivaizduoju, iš kur kilo toks pasakymas. Pats nustebau, kai išgirdau tokias prognozes. Be jokių abejonių, teiksiu kandidatūras, bendradarbiausiu, ieškosiu sutarimo, bet tik su viena sąlyga: tas bendradarbiavimas turi būti naudingas Lietuvos žmonėms. Nei aš neturiu teisės kelti savo ambicijų ar užsispyrimo, ir to paties reikalausiu iš kitų valstybės institucijų. Seimas, Vyriausybė turi vadovautis vienu ir tuo pačiu principu - pirmiausia Lietuvos ir Lietuvos žmonių gerovė, kitkas - antraeilis dalykas. Jei susidursiu su tokio principo nesilaikymu, būsiu kietesnis nei lig šiol, pasakysiu, kodėl aš nesutinku ir ieškosiu kitų problemų sprendimo būdų.
- Premjeras Prezidentūrą, tiesa, netiesiogiai, priskyrė prie daugiau kalbančiųjų, o ne dirbančiųjų valstybės institucijų.
Čia tai mane nustebino. Prieš tai visi išsijuosę sakė, kad Prezidentas ir Prezidentūra - tik ordinams dalyti, kalbas sakyti ir ceremonijas pravedinėti. Kai tvirtinau, kad tai netiesa, kad Prezidentas turi dalyvauti valstybės gyvenime, kai savo aktyvia veikla stengiamės papildyti vykdomosios valdžios atsakomybės sferas, staiga mums primeta, kad esam kalbėtojai, o ne darbininkai. Šie tvirtinimai kardinaliai prieštarauja vieni kitiems. Tame įžiūriu viena: kai kurios mūsų valstybinės institucijos norėtų, kad Prezidentūra sėdėtų rankas sudėjusi ir laimintų, nesvarbu, kas Lietuvoje vyktų.
- Lig tol visi tvirtino, kad glaudžiau bendradarbiaujat su Vyriausybės, o ne Seimo vadovu. Ar todėl, kad Prezidentas pagal Konstituciją daugiau priskiriamas prie vykdomosios valdžios, ar tai lėmė žmogiškasis pasirinkimas?
Dirbau su Vyriausybe ir dirbsiu, bet tai nereiškia, kad turiu užsimerkęs priimti viską , ką jie daro, ir pritarti, jei man sąžinės balsas diktuoja, jog kas nors vyksta ne taip, kaip turėtų.
- Kaip prognozuotumėte tolesnius savo santykius su Vyriausybe, jei toks mažas akmenėlis kaip neįvykusios išlydėtuvės sukėlė tokį skandalą? O gal tai buvo tik pretekstas išsiveržti Vyriausybės vadovo nepasitenkinimui dėl Jūsų užimtos pozicijos elektros energijos esporto į Baltarusiją skandale?
Nesąmonė kalbėti apie išlydėjimus ar sutikimus. Aš tam visai neskiriu dėmesio. Negaliu suprasti, kaip tai bandoma panaudoti visai kitiems tikslams. Ar tai pretekstas? Galbūt, bet to nekomentuoju, nes tai man sunkiai suprantama.
- Garsėjat kaip "nedrausmingas" Prezidentas, vengiantis apsaugos, protokoliškų ceremonijų.
Iš tiesų manau, kad netgi neįvykusios palydos - gera pradžia atsisakyti laiko gaišinimo tokioms ceremonijoms. O prie apsaugos nepripratau ir, manau, sunku bus priprasti. Tačiau mano apsaugai pavestos šios pareigos, jie jas vykdo ir, patinka man ar ne, turiu prisitaikyti.
- Gal prezidentavimo metinių proga atšvęsite įkurtuves rezidencijoje Turniškėse?
Minim prezidentavimo metus, o beveik visus juos praleidome kampininkais. Pagaliau baigtas remontas, sėkmingai iš Čikagos parsiplukdėm indus, baldus, kitus daiktus, tik pora vazų sudužo. Dabar išpakavimo stadija, gal po poros savaičių galų gale įsikursime.
- O kada ketinate apsilankyti Čikagoje?
Gegužės 15 dieną Universitetas, kurį esu baigęs, man suteikia garbės daktaro laipsnį. Pažadėjau ištrūkti kelioms dienos ir atvažiuoti.
- Po pirmųjų metų Prezidento poste ar galite atsakyti į ginčijamą klausimą: ar Lietuvos Prezidentas turi pakankamai galių?
Be jokių abejonių, viskas priklauso nuo asmens: jei jis nori aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime gerinant Lietuvos žmonių gerovę, jis turi visas galimybes tai padaryti.
© 1999 "Kauno diena"

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.