Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Stasys Gudavičius "Valstybės vadovas nežada trauktis į šešėlį", Kauno diena

1999.11.25

Pokalbio pradžioje Prezidentas pripažino, kad pastaruoju metu buvo daug įvykių, reikalaujančių valstybės vadovo dėmesio. "Seniai buvo laikas pakalbėti apie visus tuos reikalus. Man labai džiugu, kad būtent "Kauno dienai" papasakosiu apie savo požiūrį į nūdienos problemas. Esu nuolatinis šio laikraščio skaitytojas ir jo gerbėjas", - sakė V.Adamkus.
Su Prezidentu kalbėjo "Kauno dienos" žurnalistas Stasys Gudavičius.
- Tad ir pradėkime nuo "karščiausios" žinios. Kodėl jūs raginate atsistatydinti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrą Sigitą Kaktį?
Trečiadienį per pokalbį su ministru pasakiau, kad pajamų ir turto deklaravimo problema vis tiek išliks juoda dėme ant jo munduro. Tad, mano nuomone, elegantiškiausia išeitis šioje situacijoje - pasitraukti iš Vyriausybės, gelbėjant ir jos, ir paties S.Kakčio garbę.
Prieš tai telefonu informavau Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, kad sieksiu ministro atsistatydinimo.
S.Kaktys man aiškino nepažeidęs tarnybinės etikos ir sakė esąs teisus. Tuomet ir pasakiau, kad jis turi pats apsispręsti, ar likti dirbti kabinete.
Mane nustebino Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos paskelbtas pranešimas apie mūsų pokalbį su ministru, kuriame teigiama, kad mudu sutarėme, jog S.Kaktys puolamas nepagrįstai. Tai neatitinka tikrovės. Aš ir dabar manau, kad vardan visos Vyriausybės garbės šis pareigūnas turi išeiti. Tą pasakiau ir šiandien dar kartą kalbėjęs su ministru telefonu. O kabinetas turi netrikdomas tęsti savo darbus.
- Ko apskritai tikitės iš naujos Vyriausybės? Gal galėtumėte įvertinti pirmuosius jos žingsnius?
Dar būtų ankstoka vertinti naują Vyriausybę, nes ji tik pradėjo dirbti. Norėčiau tik pasakyti savo nuomonę apie Ministrą Pirmininką, nes nuo jo priklausys viso kabineto darbo sėkmė.
Žiūriu į A.Kubilių kaip į brandų politiką, pradedantį dirbti labai sunkiu metu. Ant jo pečių užkraunama milžiniška atsakomybė. Bet savo rankose jis turi politinio pasitikėjimo Vyriausybę, turi Seimo daugumos paramą. Tai lengv inanti aplinkybė jo ir visos Vyriausybės darbui.
Tačiau yra daugybė iššūkių. Pirmiausia reikia sutvarkyti finansinius reikalus. Čia teks vykdyti ir ankstesnius įsipareigojimus, padarytus dar Gedimino Vagnoriaus laikais. Rolando Pakso Vyriausybė per penkis darbo mėnesius šioje srityje nieko esminio negalėjo padaryti.
Kalbu apie įsipareigojimus pensininkams, atlyginimus biudžetininkams. Jie trūks plyš turi būti įgyvendinti.
- Bet ar įmanoma suderinti nepopuliarius, griežtus sprendimus finansų srityje ir įvykdyti visus socialinius įsipareigojimus?
Į visas problemas reikia žiūrėti realiai ir praktiškai. Pirmieji žingsniai rodo, kad A.Kubiliaus Vyriausybė realiau žiūri į esamą padėtį, nes aišku, kad prieš tai buvo prisiimti nerealūs įsipareigojimai, pavyzdžiui, greitai visiems grąžinti rublinius indėlius.
Aš tikiuosi, kad ši Vyriausybė bus atsakinga ir savo darbą atliks gerai. Manau, kad to linki visi Lietuvos žmonės.
- Dirbant R.Pakso kabinetui, dažnai susirinkdavo vadinamoji trijulė - Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Tuomet kartu buvo sprendžiamos esminės problemos. Dabar tokių susitikimų pasitaiko vis rečiau. Kodėl?
Tuo metu tokie susitikimai buvo reikalingi todėl, kad Vyriausybė buvo sudaryta valdančiosios partijos užnugaryje, nes ji iš pradžių visai nenorėjo prisiimti jokios atsakomybės už kabinetą. Todėl prieš priimant kažkokius sprendimus reikėjo išankstinių konsultacijų, susitarimų, kad Vyriausybė galėtų funkcionuoti, gaudama Seimo daugumos paramą. Trejetuko susitikimai ir buvo skirti pozicijų derinimams.
Nematau jokio reikalo šį trijulės pasitarimą institucionalizuoti ar kviesti kiekvieną kartą, kai yra problemų valstybės valdyme. Konservatoriai yra prisiėmę atsakomybę už Vyriausybę ir Ministras Pirmininkas yra pajėgus pats priimti sprendimus bei juos įgyvendinti kartu su Seimo dauguma.
- Tačiau ar konservatoriai yra pakankamai vieningi, remdami ministrų kabinetą? Susitikime su valdančiosios partijos atstovais raginote juos susivienyti ir kartu spręsti problemas. Ar pastebite tą vienybę dabar, kai konservatoriai yra kratomi įvairiausių nesutarimų?
Mano nekintanti nuostata tokia - partija, atsakinga už Vyriausybę ir priimamus sprendimus, turi būti visiškai vieninga. Kuo konservatorių partija bus vieningesnė, tuo realesnis bus Vyriausybės darbų įgyvendinimas. Be to aš nematau galimybių spręsti problemas, dabar kamuojančias Lietuvą.
Jeigu toje partijoje ir vyksta skirtingų nuomonių susikirtimai, raginčiau pirmiausia galvoti apie valstybę, jos stabilumą. Valstybingumo idėja turi būti pirmoje vietoje.
Bet jeigu nėra vienybės ir paramos Vyriausybei, yra kitokių išeičių iš susidariusios padėties.
- Kalbate apie pirmalaikius Seimo rinkimus?
Tai būtų kraštutinė išeitis, bet ji galima.
- Vyriausybei reikia spręsti daug problemų. Daug jų buvo ir praėjusį pavasarį, kai pareiškėte nepasitikįs G.Vagnoriumi. Ar nesibaiminate, kad kitą pavasarį jūs galite vėl susidurti su dilema - įmanoma dirbti su A.Kubiliaus Vyriausybe ar ne?
Nesutarimai, kurie buvo iškilę tuomet, tapo daugelio tiesiog nerealių sprendimų pasekme. Įvairūs speliojimai, kad tai buvo ambicijų karas ar kas nors panašaus, neturi jokio pagrindo.
Jau pernai rudenį atkreipiau Vyriausybės dėmesį, kad ateinančių metų biudžetas yra nerealus, atsižvelgiant į Rusijos krizės pasekmes. Buvo ir nesutarimų taktikoje bei strategijoje, apsunkinusių bendravimą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Be to, Vyriausybės nariai ir įvairių departamentų vadovai buvo net skatinami nebendrauti su Prezidentu. Tai atsiliepė galutiniam apsisprendimui pareikšti nepasitikėjimą G.Vagnoriumi.
Šiandien, pradedant dirbti naujam kabinetui, aš tokių esminių nesutarimų kol kas nematau, nes sprendimai yra realūs, imamasi reikalingų žingsnių, ko buvo vengiama padaryti anksčiau. Mes matome, prie ko privedė tuometinė nereali politika - dabar labai sunki finansinė padėtis ir bandymai išsikapstyti iš jos reikalauja trigubų pastangų.
- Sakote, kad tuomet Vyriausybės nariams buvo draudžiama bendrauti su Prezidentu, nors problemų buvo daugybė. Šiandien mes galime pastebėti lyg ir atvirkštinį procesą - jūs pats vengėte susitikti su bene daugiausia darbo dabar turinčios Finansų ministerijos naujuoju vadovu Vytautu Dudėnu.
Taip, buvau susitikęs tik su kandidatu į ūkio ministrus Valentinu Milakniu. Mat su juo iki šiol nebuvo galimybės bendrauti, todėl ir reikėjo susitikti, išsiaiškinti, kokiose pozicijose stovime.
Su V.Dudėnu mus riša dešimtmečių patikrinta pažintis. Jau gerokai anksčiau sekiau jo darbus finansų srityje, dažnai susitikdavome ir tuomet, kai jis tapo Seimo nariu. Tad nemačiau jokio reikalo susitikti ir susipažinti ar aiškintis nuomones. Man pakako premjero pasirinkimo ir jo reiškiamo pasitikėjimo V.Dudėnu.
Pasirodę aiškinimai, kad tarp manęs ir V.Dudėno yra kažkokie nesutarimai, neturi jokio pagrindo.
- Po R.Pakso Vyriausybės atsistatydinimo politologai ir politikos apžvalgininkai pastebėjo, kad "Prezidentas pasitraukė į šešėlį" arba "Prezidentūra grįžo į tas pozicijas, kurias buvo užėmęs Prezidentas Algirdas Brazauskas". Kaip vertintumėte tokius komentarus?
Man tik sukelia šypseną tokie tvirtinimai. Aš neketinu niekur trauktis. Esu pasakęs, kad aktyviai reaguosiu į visus gyvenimo iškeliamus klausimus, jeigu matysiu, jog būtinas mano dalyvavimas, mano nuomonės pareiškimas, nepaisant to, ar tas pareiškimas bus populiarus ar ne.
- Jums visai nesvarbūs reitingai ir visuomenės pasitikėjimas?
- Nežiūriu į reitingus taip, lyg tai būtų mano gyvenimo tikslas. Bet visuomenės pasitikėjimas yra labai svarbus bendravimo su politinėmis partijomis aspektu. Neturiu jokio politinės partijos užnugario. Būnant tokioje pozicijoje, visuomenė yra vienintelis rodiklis mano darbuose ir jos parama turi didelės reikšmės man kalbantis su partijomis.
Reitingas man yra tiek svarbus, kiek galėčiau pasitikrinti, ar vis dar atstovauju visuomenės nuomonę ir jos interesus. Bet sutinku, kad reitingai yra toks dalykas - vieną dieną tu gali būti didvyris, kitą dieną tau jau nukerta galvą.
- Ar būtent visuomenės nuomonė padiktavo jūsų nenuoseklią poziciją sutarčių su "Williams" pasirašymo klausimu?
Šiuo klausimu susidūriau su labai įdomia situacija. Mat visuomenei jis buvo pristatytas klaidingai. Politologai, analitikai ir kiti, pasisakę spaudoje, vienu balsu tvirtino, kad Prezidentas blaškosi, jis nenuoseklus, nežino, kokią poziciją užima. Manau, kad tie pasisakiusieji negirdėjo ar nenorėjo girdėti mano pozicijos, kurią buvau užėmęs nuo pirmos dienos.
Nėra jokios abejonės, kad mums reikalinga atnaujintas, pajėgus ir stiprus naftos ūkis. Galvoju, kad Vakarų patirtis toje srityje Lietuvai yra labai svarbi. Tačiau nuo pat pradžių pasitarimai su "Williams" buvo apgaubti paslaptimi. Aš dar Valstybės gynimo tarybos posėdyje sakiau, kad tos sutarčių sąlygos, kurias žinau, yra nenaudingos Lietuvai. Tai tikras jos interesų išprievartavimas. Deja, niekas to neišgirdo. Tos pozicijos niekad nepakeičiau.
Prisipažįstu - nerėkiau, nesiplėšiau, kad tos sutartys būtų sustabdytos, nes Prezidentas neturi tam juridinės galios. Man buvo pasakyta, kad sutartis yra inicijuota Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir ūkio ministro Vinco Babiliaus, todėl sutartų sąlygų atsisakymas būtų akibrokštas užsieniui, parodantis, kad Lietuva yra menkavertis partneris. Taigi, mums pasirinkimo nėra.
Tokia derybinė padėtis tęsėsi 18 mėnesių. Tada klausiau, kiek ji dar gali tęstis, ir pasiūliau visiems derybininkams susirinkti Prezidentūroje ir per dvi paras arba susitarti, arba nutraukti derybas. Tas ir įvyko. Derybos buvo netrukus baigtos ir sutartys pasirašytos. Tiesa, sąlygos beveik nepasikeitė.
Paskutiniu momentu, kruopščiai išnagrinėjus visas sąlygas, pasakiau garsiai, kad neremiu sutarčių pasirašymo. Bet neturėjau galimybių sustabdyti to reikalo.
Tokios sutartys galėjo būti kur kas naudingesnės, bet mūsų pačių kaltė, kad mes neturėjome gerų derybininkų ir specialistų, galinčių apginti Lietuvos interesus. Nekaltinu "Williams", kad ji, turėdama tokius derybų partnerius, išnaudojo viską, kas jiems buvo geriausia.
Su R.Paksu bandėme pagerinti tas sąlygas, kiek įmanoma. Šis tas buvo padaryta, bet tai buvo tik lašas kibire. Dėl to jūs manęs nematėte sutarčių pasirašyme.
Noriu pabrėžti dar kartą, kad nuo pirmos iki paskutinės dienos buvau tos pačios nuomonės ir jos nekeičiau. Mes galėjome išsikovoti daug geresnes sąlygas.
- Ar toks jūsų požiūris neatšaldė jūsų santykių su Seimu ir jo pirmininku Vytautu Landsbergiu?
Nežinau, atšaldė ar ne, bent jau nepastebiu atšalimo. Iš tikrųjų, Seimo pirmininkas buvo už tų sutarčių pasirašymą. Gerbiu jo nuomone. Manau, kad ji buvo skatinama geros valios.
- Jūsų sprendimas priimti į darbą ekspremjerą R.Paksą sukėlė daugybę nuomonių ir spelionių. Ar energetika, kuria dabar užsiima buvęs Vyriausybės vadovas, yra tikrai ta sfera, kur jis galėtų būti naudingas? Kodėl tuo nebuvo pavesta užsiimti jūsų vyriausiajam patarėjui Raimundui Mieželiui, iki šiol kuravusiam energetikos reikalus?
Norėčiau patikslinti, kad R.Mieželis niekad energetikos reikalų nekuravo. Tik "Williams" atveju jis buvo paprašytas specialiai pasidomėti, išnagrinėti, kas tose sutartyse yra įrašyta. R.Mieželiui ir taip pečiai linksta nuo darbo krūvio ir tos naštos, kuri jam pavesta.
Energetika yra itin svarbi mūsų valstybės ūkio šaka. Kai R.Paksas užsiminė apie galimą bendrą darbą, aš pagalvojau, kad jis galėtų Prezidentūroje imtis energetikos reikalų. Manau, kad darbo Vyriausybėje metu jis buvo pakankamai gerai susipažinęs su visais energetikos reikalais. Mes su juo irgi sutarėme tais klausimais. Prisiminkime kad ir "Williams" istoriją.
R.Paksui reikia surinkti šipulius, kurie pasiliko iš anksčiau. Tai ir energetikos tilto į Vakarus statyba, ir Ignalinos jėgainės, ir Kruonio hidoakumuliacinės elektrinės reikalai. R.Paksas turi surinkti specialistus, kurie, išnagrinėję tas problemas, pateiktų savo rekomendacijas. Jas aš galėčiau perduoti Seimui ir Vyriausybei.
Esu paaiškinęs A.Kubiliui ir V.Milakniui, kodėl R.Paksas dirba Prezidentūroje, ką jis darys. Pabrėžiau, kad nebus įsikišimo į Vyriausybės kompetenciją. Tik paprašiau bendro darbo. Tikiuosi, kad premjeras ir ūkio ministras sutiko tą paskyrimą pakankamai palankiai.
Priekaištas, kad R.Paksas nėra elektrikas ar energetikos specialistas, nėra aktualus. Mano nuomone, šiam darbui reikalingas energingas administratorius, organizatorius, kuris galėtų suburti pajėgią komandą.
- Ar nemanote, kad tam darbui sutrukdys R.Pakso kartu su liberalais formuojama nauja politinė jėga ir pasirengimas Seimo bei savivaldybių rinkimams?
Žinoma, tai jo reikalas. Norėčiau, kad jis atsidėtų tam darbui, kurio ėmėsi Prezidentūroje. Bet mes nesame pasirašę ilgalaikio kontrakto.
© 1999 "Kauno diena"

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.