Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Atsiliepimai apie Strategijos projektą

Laba diena,

Jums rašo Lina Zenkienė. Dirbu Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje prorektoriaus patarėja akademiniams reikalams. Domiuosi švietimo institucijų vystymusi bei jų veiklos tobulinimo klausimais. Su dideliu susidomėjimu perskaičiau švietimo gairių dokumentą, kuris, tikiuosi, taps Lietuvos švietimo veiklos kelrodžiu.

Turiu keletą . Žemiau paryškinau komentuojama dokumento dali.

A. Visuose švietimo lygmenyse įdiegiamas strateginis planavimas, nustatomi aiškūs strateginių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmai. Visų grandžių švietimo valdymas imamas orientuoti ne į procesą ir priemones, bet į konkretų ir apibrėžtą rezultatą. Pažanga, daroma švietimo tikslų siekiant, nuolat įvertinama.

Paryškinau teiginį, kuris, mano manymu, yra per daug kategoriškas ir netgi klaidinantis. Visiškai sutinku, jog švietimo valdymas turi būti orientuotas į rezultatą, o tiksliau į tikslų ir rezultatų atitikimą. Kalbant apie švietimo valdymą, strateginis planavimas yra vienas iš efektyvaus valdymo elementų ir, beje, procesas. Pvz. strateginio planavimo etapus reikia taip pat planuoti, o surinkus ir apdorojus bei išanalizavus informaciją - sudaryti veiklos planus, tuos planus integruoti ir t.t. Kitas švietimo valdymo elementų yra strateginių nuostatų įgyvendinimas arba tam tikrų uždavinių bei siekių vykdymas. Šiame etape procesas yra ne mažiau svarbus.

Pateiksiu keletą pavyzdžių, kurie galbūt geriau pailiustruos šiuos komentarus. Resursams (priemonėms) Lietuvos švietime teikiama ypatingai didelė reikšmė, tačiau didesnė reikšmė turėtų būti skiriama esamų resursų panaudojimui (procesui) bei atskaitomybei (rezultatams). Pvz., švietimo institucijose keliami tokie klausimai: koks yra institucijos tikslas? Kaip derinama institucijos skirtingų padalinių veikla? Kaip ta veikla tobulinama? Kas priima sprendimus ir kokiu būdu? Tai galėtų būti pavyzdžiai klausimų, kuriuos kelia institucija kryptingai persiorientuojanti prie veiklos (ją sudarančių procesų) modelio.

Galbūt šie mano komentarai pasirodys kaip reakcija į formuluotę, tačiau, labai nesinorėtų, kad būtent švietime (tiek jo valdyme, tiek veikloje) procesas tarsi nueitų į antrą planą. Remdamasi savo patirtimi bei efektyvaus valdymo ir kokybiškos veiklos samprata pasaulinėje švietimo praktikoje drįsčiau teigti, jog orientavimasis į procesą yra labai svarbus aspektas. Plačiau su malonumu pakomentuočiau.

Pagarbiai,
Lina Zenkiene
Prorektoriaus patarėja akad. r.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.