Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Valdo Adamkaus pirmosios kadencijos metu (1998 02 26–2003 02 25)

English version
Prezidento veikla
Metiniai pranešimai
Kalbos
Interviu
Pranešimai spaudai
Pareiškimai
Vizitai
Statistika
Apdovanojimai
Švietimo gairės
Respublikos prezidentas
Biografija
Alma Adamkienė
Laisvalaikis
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidentūros rūmai
Rūmų istorija
Virtuali ekskursija

Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus kalba pristatant "Švietimo gaires"

Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamas Seimo Pirmininke,
projekto autoriai ir pristatymo dalyviai,
brangūs švietimo labui dirbantys žmonės

Švietimo raidos kelias grįstas švietimo srityje dirbančių žmonių atsakomybe ir kryptingu, nuosekliu darbu. Šis kelias neturi užbrėžtos pabaigos, nes pasiekus vieną tikslą iškyla kiti. Švietimo raida neišslysta iš visuomenės akiračio, su ja vienaip ar kitaip susijęs kiekvienas žmogus, jo atžalos, jo šalies ateitis.

Ypač svarbus ir laukiamas yra Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų projektas. Apie švietimo reformos strategijos poreikį pedagoginė visuomenė prabilo dar 1997 metais. Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė. Rengėjams ir talkinusiems švietimo specialistams, ekspertams, praktikams teko sunki užduotis ir didelė atsakomybė, nes šiandien pristatomos jų parengtos švietimo plėtotės nuostatos neabejotinai turės ženklų ir ilgalaikį poveikį ne tik švietimui, bet ir visos šalies raidai.

Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos tęsia ir plėtoja švietimo reformos ilgalaikio strateginio planavimo tradiciją, kuri, tarptautinių ekspertų (OECD) nuomone, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, visada buvo stiprioji Lietuvos švietimo reformos pusė.

Kas būdinga naujajai strategijai? Ji (1) atsižvelgia į sukauptą reformos patirtį, (2) atsako į šiuolaikinio bei ateities pasaulio keliamus iššūkius, atsiveriančias galimybes ir (3) aprėpia ryšius su kitomis strateginėmis krašto reformomis. Galbūt labiausiai išskirtini strateginių nuostatų bruožai yra pastangos užtikrinti kokybišką Lietuvos gyventojų mokymąsi visą gyvenimą, švietimo siekis tapti modernios žinių ekonomikos partneriu, laikytis subalansuotosios plėtros principų, pasirūpinti socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis.

Strateginės nuostatos numato antrojo švietimo reformos etapo darbų tąsą, todėl galima drąsiai teigti, kad Švietimo ir mokslo ministerija jau pasirengusi šiems darbams. Maža to, ministerija jau žengė pirmuosius žingsnius numatytomis strateginėmis kryptimis. Kaip pavyzdžius galima paminėti pastaraisiais metais sustiprintą mokyklų kompiuterizavimą, moksleivio krepšelio įvedimą, į profesinio ir vidurinio mokslo sanglaudą nukreiptą profilinį mokymą, bendrąsias programas ir standartus, pastangas pertvarkyti mokyklų tinklą, moksleivių vežiojimą geltonaisiais autobusais, pasirengimą priešmokyklinio ugdymo įvedimui, strateginį planavimą bei švietimo monitoringo darbus ir t. t.

Tokia vykdomų darbų ir strateginių nuostatų dermė įmanoma visų pirma dėl to, kad galima nesunkiai pamatyti daug naujo strateginio dokumento sąšaukų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa. Galime pakartotinai paminėti ir kompiuterizavimą, ir moksleivio krepšelį, ir geltonuosius autobusus, ir daug kitų tapačių nuostatų. Tai dar kartą liudija, kad tolesnio plėtojimo kryptys buvo numatytos atsižvelgus į švietimo reformos realijas, padarytus reikšmingus žingsnius.

Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų patvirtinimas pradėtų trečiąjį švietimo reformos etapą, kuriame būtų toliau įtvirtinamos Lietuvos švietimo koncepcijoje numatytos esminės vertybės ir principai. Švietimo plėtotės strateginės nuostatos suplanuotos dešimčiai metų, bet galima prognozuoti, kad darbo užteks gal ir penkiolikai. Įgyvendinant Švietimo koncepciją ir antrąjį švietimo reformos etapą paaiškėjo, kad planus tenka koreguoti.

Suprasdama, kiek daug darbų laukia, Švietimo ir mokslo ministerija jau pradėjo atidžiai nagrinėti strateginių nuostatų keliamus uždavinius ir jų veiksmingo įgyvendinimo galimybes. Šio darbo rezultatas turėtų būti vidutinės trukmės švietimo reformos strategija. Ją rengiant reikia bent penketui metų į priekį konkretizuoti aktualiausius strateginių nuostatų įgyvendinimo darbus, prognozuoti išteklius ir taip sudaryti tvirtą pagrindą tolesniam reformos įgyvendinimui.

Suprantame, kad neišvengsime sunkumų telkdami ir paskirstydami išteklius. Remdamiesi jau vykdomos Mokyklų tobulinimo programos patirtimi, tikimės ieškoti papildomų resursų, tokių kaip Pasaulio banko paskola. Ypač svarbu bus pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, galinčia atverti Lietuvai dideles plėtros galimybes. Prireiks visų išmonės, kūrybingumo ir patirties rengiant konkrečius švietimo plėtotės įgyvendinimo projektus ir telkiant jėgas jiems įgyvendinti. Reikės drąsių ir kūrybingų vadybininkų visuose švietimo valdymo lygmenyse, reikės pedagogų, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų, moksleivių tėvų, visų pasišventusių pagerinti švietimo padėtį pastangų. Jau turime viziją, žinome, ko norėtume pasiekti, susipažinome Europos Sąjungos struktūrinių fondų nemažos finansinės paramos gavimo sąlygomis. Tačiau privalome visi padirbėti rimtai, kad šios galimybės būtų deramai išnaudotos. Kiekviena iniciatyva prisidėti prie reformos siekių įgyvendinimo bus svarbi.

Ne be pagrindo tikimės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės žymaus įnašo į švietimo reformos įgyvendinimą. Manome, kad žmogiškųjų išteklių plėtra visiškai pelnytai numatyta kaip vienas iš ilgalaikės valstybės raidos strategijos projektinių prioritetų. Nesuklestės ekonomika, jei neturėsime specialistų, šalis nebus saugi, jei jos nesaugos mąstantys ir šiuolaikines technologijas pajėgūs valdyti kariai. Neturėsime ir pakankamos Europos struktūrinių fondų paramos, jei pati valstybė neparodys savo pastangų ir indėlio. Manome, kad prie mūsų sėkmės prisidės visa Lietuva, pastaruoju metu pajėgusi sparčiai išauginti bendrąjį vidaus produktą, o tai reiškia - ir indėlį į Lietuvos švietimo reformos sėkmę.

Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų projekto rankraščiai jau dabar yra padarę įtaką rengiant Lietuvos švietimo įstatymo naujos redakcijos projektą, valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą, iš dalies Bendrąjį programavimo dokumentą stojant į Europos Sąjungą ir kt.

Nepriklausomai nuo to, kiek dar pakis svarstomas strateginių nuostatų tekstas, šis leidinys jau neišvengiamai darys įtaką mąstymui apie švietimą Lietuvoje, neišvengiamai bus vienas iš atskaitos taškų diskusijoms ir darbams. Norime mes to ar nenorime, atsiras lyginančių, kaip buvo parašyta projektiniame ir kaip patvirtintame tekste, kada buvome įžvalgesni. Norėčiau palinkėti visiems, diskutuosiantiems dėl šio dokumento nuostatų, plataus regėjimo, išminties, taip pat linkėčiau patirti bendrą rūpesčio už Lietuvos švietimo ir pačios Lietuvos ateitį jausmą.

Ministerija džiaugiasi galėjusi prisidėti kuriant reikšmingą Lietuvai švietimo plėtotės strateginių nuostatų projektą. Dėkojame padėjusioms kurti šį Lietuvos švietimo ateities scenarijų visuomeninėms institucijoms ir jų atstovams. Tikimės veiksmingo, konstruktyvaus ir geranoriško tolesnio visų dalyvavimo svarstant projektą, jo tobulinimo galimybes.

Tikime, kad parengtas projektas taps paskata visiems susiburti į tradicinę lietuvišką talką, siekiant visuomeninio arba politinio susitarimo dėl tolesnės švietimo raidos. Ministerija laikytų garbe įsipareigoti šiam nacionalinį susitarimą reiškiančiam dokumentui.

Dėkoju Prezidentui, Seimo Pirmininkui už švietimui skirtą dėmesį, ačiū už dovanotas mintis ir paaukotą laiką - rengėjams.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.